Didžiulis pastatas Vilniuje kyla be jokių leidimų, o kai inspektoriai nurodo jį nugriauti, staiga pasikeičia statybų bendrovės. Tačiau statybas prižiūrintys pareigūnai kažkodėl nepastebi, kad joms vadovauja tas pats žmogus.

Šešėlinis milijonierius Sergejus Rachinšteinas nesuka galvos, kaip gauti leidimą statyboms.  Jo statytinių vadovaujamos bendrovės stato ką tik nori ir kur nori.  Jie įsitikinę - bus pastatas, atsiras ir leidimas.

Vilniuje kartą taip jau nutiko. Pačiame sostinės centre, Teatro gatvėje, vietoj garažo iškilo trijų aukštų namas.

Leidimą kažkas pataisė

Su S.Rachinšteinu siejama bendrovė "Grangeras" 2008 metais buvo gavusi leidimą tik rekonstruoti garažą.

Tačiau Vilniaus savivaldybės išduotą dokumentą kažkas ištaisė – baltos spalvos korekciniu pieštuku buvo užtušuotas žodis "rekonstrukcija", o ant jo užrašyta - "nauja statyba".

Dėl pastato statybų kilęs skandalas buvo išgąsdinęs ir Seimo narę Aureliją Stancikienę, nes pastatas kilo vietoj jos tėvų garažo.

S.Rachinšteinas iš šios situacijos išsisuko jam įprastu būdu - pasinaudojo tuo, jog yra pristeigęs daugybę bendrovių.  "Grangeras" namą skubiai pardavė bendrovei "Finiens", o ši - įmonei "Emilė".

Vėliau teisme niekas net nekreipė dėmesio, kad visos šios bendrovės siejamos su S.Rachinšteinu.

Praėjusių metų pabaigoje teisėjo Ramūno Gadliausko pirmininkaujamas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino, kad statybos leidimas buvo akivaizdžiai taisytas, tačiau priėmė S.Rachinšteinui palankų sprendimą.

Teismas nurodė panaikinti seną statybos leidimą, tačiau kartu įpareigojo Vilniaus savivaldybės administraciją per tris mėnesius išduoti naują.

Inspektoriai nuleido rankas

Įsitikinęs, kad leidimai atsiranda tada, kai jų reikia, šešėlinis milijonierius griebėsi naujų statybų.  Justiniškių gatvėje jis nusprendė padidinti beveik 5 tūkstančių kvadratinių metrų ploto pastatą, kuris anksčiau priklausė Taupomajam bankui.

Darbų vėl ėmėsi jo paties bendrovės.  Oficialia pastato savininke tapo bendrovė "Finiens", o jį stato kita pogrindinio milijonieriaus statytinio Andrejaus Nikitenkos vadovaujama įmonė "Bordolina".

Be leidimų statomą pastatą greitai pastebėjo statybų inspekcija ir įpareigojo nugriauti savavališkai pastatytas konstrukcijas.

Tuomet vietoj bendrovės "Bordolina" darbus buvo įpareigota atlikti to paties A.Nikitenkos vadovaujama įmonė "Grangeras".  Tai ta pati bendrovė, kuri gavo suklastotą leidimą statyboms Teatro gatvėje.

Tuomet užsimerkė ir statybas prižiūrintys inspektoriai.  Kelis kartus paprašę pašalinti trūkumus jie galiausiai nusprendė, kad statybos darbai nevyksta.

Užsakė vieni, mokėjo kiti

S.Rachinšteinas ir jo statytiniai numoja ranka ir į statybų inspektorius, ir į įvairius darbus statybose atliekančias bendroves.  Ne viena S.Rachinšteino užsakymu pastatus stačiusi įmonė vėliau atsidūrė ant bankroto ribos.

Milijonierius joms ne tik vengia mokėti pinigus, bet ir pateikia didžiulius ieškinius.

Viena apgautų bendrovių - Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas. Ši įstaiga pagal sutartį su bendrove "Grangeras" atliko dalį statybos darbų.

Tačiau už šiuos darbus 45 tūkst. litų sumokėjo ne "Grangeras", bet kita S.Rachinšteino įmonė -- dabartinė pastato Teatro gatvėje savininkė "Emilė".

Netrukus po šio apmokėjimo "Emilė" kreipėsi į teismą reikalaudama, kad institutas grąžintų pinigus.  Esą ši įstaiga neatliko pagal sutartį numatytų darbų. Vilniaus apygardos teismas patenkino šios bendrovės prašymą.

Pastato niekas nestatė?

Dėl S.Rachinšteino pinklių bankrutavo ir bendrovė "Tradicija". Vilniuje, Švitrigailos gatvėje parduotuvių pastatą stačiusi "Tradicija" teismuose iš šešėlinio milijonieriaus įkurtos bendrovės LNTV bandė atgauti pinigus už statybos darbus.

Pirmosios instancijos teismai statybininkų ieškinį patenkino, tačiau verslininkus pribloškė Aukščiausiojo teismo (AT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės vadovaujamos kolegijos sprendimas.
Nors pastatas buvo pastatytas ir sėkmingai parduotas, AT kolegija nusprendė, kad sutarties dėl jo statybos visai nebuvo, nes neišliko jos originalas.

Kas lankstosi aferų meistrui?

Aukščiausiasis teismas, vadovaujamas Gintaro Kryževičiaus, pagalbos ranką S.Rachinšteinui ištiesia net tuomet, kai visi kiti teismai jau būna priėmę priešingus sprendimus.

Šios teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės vadovaujama kolegija priėmė daugybę verslininkų nustebinusį sprendimą dėl pastato Vilniuje, Švitrigailos gatvėje.  Dėl S.Rachinšteino pinklių bankrutavusi statybos bendrovė "Tradicija" bandė iš LNTV už darbus išieškoti pinigų, tačiau kažkur dingo darbų sutarties originalas.  AT kolegija nusprendė, kad tokios sutarties visai nebuvo, nors pastatas buvo pastatytas ir sėkmingai parduotas.

Apeliacinio teismo teisėjo Konstantinas Gurinas patikėjo S.Rachinšteino advokatų pateiktais akivaizdžiai suklastotais dokumentais apie ypač gerą bendrovės LNTV finansinę padėtį ir atsisakė jai kelti bankroto bylą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ramūno Gadliausko vadovaujama kolegija pripažino, kad S.Rachinšteino bendrovių pateiktas statybos leidimas pastatui Teatro gatvėje buvo akivaizdžiai taisytas, tačiau įpareigojo Vilniaus savivaldybės administraciją per tris mėnesius išduoti naują.

Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjas Dainius Rinkevičius yra priėmęs kelis S.Rachinšteino bendorvei "Serneta" palankius sprendimus.

Praėjusių metų vasarį D.Rinkevičius patenkino bendrovės "Serneta" prašymą dėl prastos finansinės padėties atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.  Nepraėjus nė metams, šios bendrovės padėtis staiga pagerėjo ir VAT atsisakė kelti jai bankroto bylą.

Vasarį D.Rinkevičius paskelbė dar vieną sveiku protu sunkiai suvokiamą sprendimą.  Jis nurodė bendrovėms "Rivona" ir "Norfos mažmena" grąžinti S.Rachinšteinui septynis milijonus litų, kuriuos prieš penkerius metus jis išleido Rusijoje pirkdamas žemės sklypus.  Bendrovėms "Norfos mažmena" ir "Rivona" liko tik Rusijos įmonių pavadinimai.  Tačiau jose nebėra jokio turto, nes S.Rachinšteinas tuos sklypus jau pardavė.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė sustabdė didžiulę finansinių nusikaltimų bylą, kurios įkalčius prokurorai rinko keletą metų. Ji nusprendė kreiptis į Konstitucinį teismą, kad jis išaiškintų, ar nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras gali patikslinti kaltinimus.

Konstitucinis teismas sprendimą priims tik gruodį, o kitų metų pradžioje bylai sueis senatis.  Kauno apygardos teismo teisėjai Izoldai Nėnienei atitenka nagrinėti dauguma su S.Rachinšteinu susijusių įmonių bylų.  Ir beveik visos šios bylos išsprendžiamos šešėlinio milijonieriaus naudai.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Tadeušas Osipovičius nematė reikalo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad S.Rachinšteino bendrovė "Serneta" iš valstybės bandė susigrąžinti per 119 tūkstančių litų nekilnojamojo turto mokesčio.

Valstybinė mokesčių inspekcija neabejoja, kad toks bandymas buvo neteisėtas, nes bendrovė "Serneta" kelis kartus pateikė visiškai skirtingas ataskaitas apie 2006 metais turėtą turtą.