Užkaltais langais ir akylai saugomas – toks avarinės būklės Viršuliškių daugiabutis stovės nebeilgai. Balsų dauguma gyventojai sutiko su savivaldybės siūlymu namą atstatyti.

Dabar bus ieškomas darbų rangovas, kuris turi paskaičiuoti sumą už kiek pavyks namą atstatyti.

Senus, gaisro nuniokotus ar kitaip pažeistus daugiabučius Aplinkos ministerija siūlo nebe atstatyti, o griauti.

„Yra pastatų, kurie griautini arba dešimtmečius neprižiūrėti“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vilnietis Raimundas gyvena sovietmečiu statytame daugiabutyje. Nors name jau keista santechnika, koridoriaus langai ir durys, tvarkyti dar yra ką.

„Yra čia tokių klausimų. Durys, slenksčiai supuvę. Eini, linksta. Sako, kad keis“, – kalbėjo vilnietis Raimundas.

Kadangi pastatas renovacijos nesulaukia, Raimundas palaiko ministro idėją namą išvis griauti.

„Lengviau nugriauti ir naują pastatyti. Pigiau išeitų negu renovuoti“, – sakė vilnietis Raimundas.

Raimundo kaimynas – prieš grandiozines permainas.

„Nesąmones sugalvojo. Kur žmonės gyvens, jei nuvers namus? Tegul verčia šiukšlynus“, – piktinosi vilnietis Pranas.

Aplinkos ministras aiškino, kad sovietinės senienos liks, o grius dar senesni carinių laikų namai. Bet čia pat priduria: ką griauti, ko ne, spręs pačios savivaldybės.

„Reikės šimtaprocentinio gyventojų sutikimo arba savivaldybė tai paskelbia avariniu ir pavojingu būstu“, – teigė aplinkos ministras.

„Konstitucija gina privačią nuosavybę, prievarta iškeldinti gyventojų nepavyktų. Ar būtų finansinių išteklių tiek, kad tuos senus statinius griauti ir pradėti statyti naujus?“ – svarstė statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas.

Anot ministro, užduotis teks savivaldybėms ir parūpinti laikiną būstą, ir sugalvoti, kaip žmones įtikinti namus griauti.

„Galbūt didinti aukštingumą tose vietose, taip pritraukiant papildomas investicijas. Ne tik gyventojų pinigais, bet ir vystytojų pinigais būtų pritraukta“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Ekspertas sakė – atsisveikinti su senais namais bus patrauklu, jei valdžia sukurs paskatą gyventojams įgyti teisę į žemės nuosavybę, ko dabar nėra, nes žemė – valstybinė.

„Valdžia turėtų suprasti, kad sovietiniai rajonai turi vertę, bet ji – ne pastatuose, architektūroje, net ne geriausiai suremontuotuose butukuose, vertė – žemėje. Ir kad žemės vertė būtų išnaudota, reikia formuoti sklypus, kas nebuvo Lietuvoje padaryta per 34 metus“, – teigė geresnio reguliavimo patariamosios tarybos narys Dovydas Vitkauskas.

Valdžia turėtų suprasti, kad sovietiniai rajonai turi vertę, bet ji – ne pastatuose, architektūroje, net ne geriausiai suremontuotuose butukuose, vertė – žemėje.

Ekspertas teigė, kad namų griovimas – įstrigusios renovacijos pasekmė.

„Renovacija tikrai vyksta ne taip, kaip norėtųsi ir renovacija vyksta nebūtinai blogiausių pastatų. Todėl, kad palikta žmonių iniciatyvai, organizuotumui, o kaip taisyklė, blogiausiuose pastatuose žmonės sunkiai susitaria“, – sakė šilumos asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Šiuo metu renovuota per 3750 daugiabučių – 13 proc. visų daugiabučių šalyje. Statybininkai siūlo keisti renovacijos modelį iš esmės.

„Reikia peržiūrėti schemą ir šilumos tiekėjus įtraukti į renovacijos procesą. Ieškoti paskatų, kad jie norėtų dalyvauti, prisidėtų finansais“, – kalbėjo D. Gedvilas.

Aplinkos ministerija parengti namų griovimo įstatymo pataisas žada iki rudens.