Kas iš tokios prekybos uždirba, nuo šiol akyliau stebės Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

„Apie prekiautojus, turinčius galimybę per platformą parduoti prekes, suteikti paslaugas, platforma turės pranešti mokesčių administratoriui“, – sakė VMI Kontrolės departamento patarėjas Rolandas Puncevičius.

E. prekybos centras pigu.lt parduoda prekes iš 4 tūkst. skirtingų pardavėjų. Nuo šiol apie visus juos be išimties teiks duomenis VMI.

„Mums tai kainuoja darbo valandų, bet suprantame tikslą ir kodėl tokių sprendimų reikia“, – sprendimą komentavo pigu.lt komunikacijos vadovas Nerijus Mikalajūnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tikslas, anot VMI, – sumažinti e. prekybos šešėlį ir priversti susimokėti mokesčius tuos, kurie iki šiol to vengė.

„Pavėžėjimo platformose veiklą vykdantys asmenys iki duomenų teikimo deklaravo 25 mln. gaunamų pajamų, o pradėjus teikti duomenis išaugo deklaruojamos pajamos iki 79 mln. eurų“, – akcentavo R. Puncevičius.

Rinkti duomenys iš e. platformų – ne Lietuvos mokesčių prievaizdų išmonė. Tai įpareigoja daryti dar užpernai priimta ES direktyva.

„Duomenys VMI ir taip galėdavo rinkti iš platformų operatorių anksčiau, tačiau dabar dėl direktyvos įgyvendinimo yra nustatytas konkretus sąrašas, ką reikia rinkti VMI – identifikaciniai duomenys apie pardavėjus, jų pajamos, banko sąskaitų duomenys“, – vardijo „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Mantas Juozaitis.

Nauja tvarka palies tuos pardavėjus, kurie per metus sudaro 30 ir daugiau sandorių arba kurie internetu parduoda daugiau kaip už 2 tūkst. eurų.

„30 sandorių ir 2 tūkst. pajamų tokių nedaug, nes pas mus gerokai didesni pardavėjai ir parduotuvės daro didesnes apyvartas ir sandorius. Jūsų minėti skaičiai yra labiau pavienių fizinių pardavėjų“, – sakė N. Mikalajūnas.

Tos pačios taisyklės galios ir praturtėjusiems gyventojams, net jei žmogus pardavė telefoną už 2 tūkst. eurų. Duomenys apie jį bus kaupiami. Gyventojų nuomonės dėl to išsiskiria.

„Pagal Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymą yra numatyta 10 tūkst. eurų ir 15 tūkst. eurų ribos. Užtenka sumos, kaip numatyta įstatyme. Mažinant ją, nežinau, kokius duomenis iš to VMI išskaičiuos“, – svarstė vyras.

Kiti teigė, kad tokia praktika normali ir net būtina, norint pažaboti piktnaudžiavimą.

Šios priemonės nutaikytos į mažuosius prekeivius. Valstybės mastu didelio efekto nereikia tikėtis.

E. platformos jau seka gyventojų ir pardavėjų pajamas. Atsiskaityti VMI privalės iki kitų metų pradžios. Tada ir paaiškės, kam teks susimokėti gyventojų pajamų mokestį, pridėtinės vertės mokestį, o kam – nieko.

„Gyventojas, parduodamas savo asmenines prekes, neturi mokėti mokesčio nuo 2,5 tūkst. eurų gauto pelno, t. y. iš jo pardavimo pajamų atėmus jo patirtas išlaidas įsigyjant tas prekes“, – akcentavo VMI Kontrolės departamento patarėjas R. Puncevičius.

Nauja tvarka turės ir išimčių. Pvz., skelbimų portalai skelbiu.lt ar aruodas.lt ir toliau galės neviešinti prekybininkų duomenų, nes prekyba vyksta netiesiogiai per juos.

„Šios priemonės nutaikytos į mažuosius prekeivius. Valstybės mastu didelio efekto nereikia tikėtis“, – sakė advokatas.

Nepateikusiems informacijos mokesčių prievaizdams grės baudos, pirmą kartą nuo 2 tūkst. eurų, o pakartotinai – nuo 4 tūkst. eurų.