Lietuvos planai pastatyti atominę elektrinę iki 2018–2020 m. gali žlugti. Tokio objekto statybas jau pradėjusi Suomija gerokai atsilieka nuo grafiko, o reaktoriaus kaina išaugo kone dvigubai.

Pabrango ir nutolo

Suomijoje, Olkiluote, statomas didžiausias pasaulyje reaktorius turėjo tapti atominės energetikos renesanso šaukliu. Tikėtasi reaktorių pastatyti greitai ir už iš anksto suderėtą kainą. Deja, ne viskas klostosi taip, kaip buvo suplanuota.

Po jau ketverius metus trunkančių statybų nustatyta tūkstančiai defektų, kurie pirminę reaktoriaus kainą, siekusią 3 mlrd. eurų, pabrangino antra tiek. Tikėtasi, kad reaktoriaus statybos bus baigtos jau šią vasarą. Tačiau darbai taip atsilieka nuo grafiko, kad nei užsakymą vykdanti Prancūzijos bendrovė "Areva", nei užsakovas Suomijos konsorciumas "Teollisuuden Voima" nesiryžta spėlioti, kada reaktorius pradės veikti.

Pažadai blanksta

Suomijos parlamentas dar 2001 m. uždegė žalią šviesą naujojo reaktoriaus statyboms Olkiluoto saloje Baltijos jūroje. Statybos prasidėjo po ketverių metų. Šiandien ir toliau statybų aikštelėje kiaurą parą pamainomis tebedirba 4 tūkst. darbininkų. Nuo statybų pradžios čia dirbo apie 10 tūkst. žmonių, kurie kalbėjo 8 kalbomis. Apie 30 proc. darbo jėgos – lenkai.

Konsorciumo "Teollisuuden Voima" vadovai garantavo, kad naujasis reaktorius padės Suomijai iki 2012 m. įgyvendinti Kioto protokolo reikalavimus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo.

Reaktorių tiekėja "Areva" užtikrino, kad jos reaktorius elektrą gamins pigiau nei gamtinių dujų elektrinės. Žadėta, kad reaktoriaus galia sieks 1500 MW, taigi bus maždaug trečdaliu didesnė nei daugumos 1970–1980 m. statytų reaktorių, ir patenkins apie 10 proc. Suomijos elektros energijos poreikio. Tačiau tokius planus tolina niūri realybė.

Kaltinimai aplaidumu

Pirmiausia rimtų bėdų iškilo dėl betono, kuriuo išlietas reaktoriaus pastato pagrindas. "Areva" pakeitė betono sudėtį, kad šis būtų lakesnis. Suomijos radiacijos ir atominės energetikos saugumo tarybos teigimu, dėl šių pokyčių reaktoriaus pagrindas tapo labiau porėtas ir jautresnis korozijai, nei leistina. "Areva" buvo apkaltinta aplaidumu, kai nepatyrę subrangovai plieninėje reaktoriaus talpykloje skyles išgręžė netinkamose vietose. Galų gale paaiškėjo, kad pagal "Arevos" patvirtintą darbų grafiką suspėti buvo nerealu. Gruodį Suomijos valdžia įspėjo Anne Lauvergeon, "Arevos" vadovę, kad "kai kurių "Arevos" asmenų požiūris ar kompetencijos stoka" stabdo saugumo sistemų diegimą.

"Areva" pripažino, kad šiandien naujojo reaktoriaus kaina siekia apie 6 mlrd. eurų – du kartus daugiau, nei buvo suderėta su suomiais. "Areva" tikina, kad dėl tokio reaktoriaus kainų skirtumo Suomija nenukentės, mat šalys susitarė dėl galimybės kompensuoti galimus nuostolius.

Problemų turi ir kitos šalys

"Areva" tvirtino, kad naujieji reaktoriai, dar vadinami EPR, standartizuoti iki smulkiausių detalių, o tai esą leidžia tiksliai apskaičiuoti savikainą. Tačiau pirmieji bandymai parodė, kad dabartinius reaktorius pastatyti nebus nei greičiau, nei pigiau, kaip statytus prieš ketvirtį amžiaus. Anuomet būtent išankstinių sąmatų ir galutinių reaktorių kainų atotrūkis buvo viena priežasčių, stabdžiusių atominės energetikos plėtrą.

Tiek Europoje, tiek Jungtinėse Valstijose, kuriose vyriausybės apsisprendė vėl atverti duris atominei energetikai, padėtis klostosi panašiai. Tokio pat tipo reaktorius kaip ir Suomijoje statomas Prancūzijoje ir problemos ten tokios pat: smarkiai atsiliekama nuo grafiko, viršytas pradinis biudžetas. Šios aplinkybės verčia smarkiai abejoti pagrindiniu reaktorių gamintojų argumentu, esą standartizuota technologija, statant daugiau reaktorių, leidžia sumažinti išlaidas.

"Ne viena JAV bendrovė su nerimu stebi elektrinės Suomijoje statybų eigą ir investicijų dydį, – sakė Paulas L.Joskowas, Masačusetso technologijos instituto ekonomikos profesorius. – Naujųjų reaktorių plėtra bus gerokai lėtesnė, nei daug kas manė."

Atominės energetikos kontrolės komisija Vašingtone bendradarbiavo su reaktorių gamintojais, siekdama patvirtinti bent kelis naujos konstrukcijos reaktorius. Nepaisant to, kone pažangiausias "Westinghouse" modelis sukėlė abejonių dėl galimos neigiamos lėktuvų įtakos reaktoriui. Komisija taip pat atidėjo naujausio "Arevos" reaktoriaus statybos svarstymą, iki bus baigtas jo sertifikavimo JAV rinkai procesas.

Gresia nuostoliai

"Areva" paskelbė, kad dėl nuostolingų projektų praėjusiais metais įmonės pajamos gerokai krito. Nesėkmės atominės energetikos versle gali kainuoti visiems Prancūzijos mokesčių mokėtojams, mat "Arevos" kaip valstybinės įmonės nuostolius ar netesybas gali tekti padengti valstybei.

Negana to, atominės energetikos saugumo specialistai Prancūzijoje statomo reaktoriaus betono pagrinde aptiko įtrūkių, o plieninis reaktoriaus rezervuaras sutvirtintas netinkamose vietose. Saugumo inspektoriai reaktoriaus valdytoją "Électricité de France" taip pat įspėjo, kad reaktoriaus rezervuare dirbantys suvirintojai neturi reikiamos kvalifikacijos.

"Visas šias bėdas papildo pasaulinis ūkio nuosmukis, mažesnė energijos paklausa, griežtos kreditavimo sąlygos ir netikrumas dėl ateities politikos, – sakė Caren Byrd, "Morgan Stanley" pasaulinės komunalinių paslaugų ir energetikos grupės vadovė. – Įspėjamasis signalas dėl atominės energetikos kainos dabar mirksi kur kas ryškiau nei prieš metus."

Prancūzai turi patirties

Valstybės valdoma "Areva" suinteresuota plėsti Prancūzijos patirtį reaktorių statyboje. Prancūzija labiau nei kuri kita šalis yra pasistūmėjusi branduolinės energetikos srityje. Šioje šalyje 58 reaktoriai pagamina apie 80 proc. visos elektros energijos. Dauguma reaktorių pastatyti 1970–1980 m. Tačiau net ir Prancūzijoje nuo 1999 m. nėra baigtas nė vienas naujas reaktorius.

Po to, kai su Vokietija buvo sukurti EPR reaktoriai, Prancūzijai sunkiai sekėsi juos pardavinėti vidaus rinkoje dėl nepalankios nuostatos vyriausybėje ir perpildytos elektros energijos rinkos.

Taigi "Areva" atsigręžė į kitas potencialias branduolinės energijos vartotojas, tarp jų – ir į Suomiją. Šioje šalyje jau daugiau nei 15 metų medienos ir popieriaus pramonė bei komunalines paslaugas teikiančios įmonės kovojo dėl naujų atominės energetikos pajėgumų, taip pat mažesnės priklausomybės nuo iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų.

Šiuo metu statomi reaktoriai

Kinija 12

Rusija 8

Indija 6

Pietų Korėja 5

Bulgarija 2

Japonija 2

Taivanas 2

Ukraina 2

Argentina 1

Suomija 1

Prancūzija 1

Iranas 1

Pakistanas 1

JAV* 1

* – reaktorius užsakytas 1970 m., statybos sustabdytos 1985 m., planas atnaujinti statybas paskelbtas 2007 m.

Praėjusiais metais 10 reaktorių statybos, kurios buvo sustabdytos 1985 m., vėl atnaujintos. Tokie sprendimai priimti po to, kai šalių vyriausybės nusprendė siekti patenkinti energijos poreikį ir sumažinti kuro, lemiančio klimato kaitą, naudojimą.

Reaktoriai sensta

Atominės energetikos plėtra leistų patenkinti augantį energijos poreikį ir sumažinti anglies dvideginio, sukeliančio šiltnamio efektą, išmetimą į atmosferą. Atominės energetikos agentūra apskaičiavo, kad iki 2030-ųjų pasaulyje kasmet turėtų iškilti apie 12 naujų reaktorių, o 2030–2050 m. kasmet gali būti pastatoma po 54 naujus reaktorius. Tačiau šiuo metu pradėtų statyti reaktorių nepakanka, kad bent jau būtų pakeisti tie, kurių veikla artėja prie pabaigos.

Pasak vokiečių energetikos analitiko ir branduolinės energijos kritiko Mycle’o Schneiderio, iš 45 šiuo metu statomų reaktorių 22-iejų statybos atsilieka nuo grafiko, dar 9 paleidimo datos nenumatytos.

Daugiausia naujų jėgainių statoma Rusijoje ir Kinijoje, kuriose dėl politinės valios atominė energetika tapo nacionaliniu prioritetu. Indijai atominė energija – būdas užtikrinti energijos poreikį, o naujos branduolinės energetikos technologijos – galimybė sumažinti priklausomybę nuo urano importo.

JAV apie penktadalį elektros energijos gamina 104 reaktoriuose, pastatytuose 1960–1970 m. Iš anglies iki šiol išgaunama apie pusę JAV reikalingos elektros energijos.

Abejonės tolina datą

Naujoji atominė elektrinė Lietuvoje bus pastatyta anksčiausiai 2025 m., prognozuoja Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis.

"Matome, kad šis projektas atsilieka. Galbūt, pačiomis optimistiškiausiomis prognozėmis, galėsime turėti atominę elektrinę 2025 m.", – neseniai sakė V.Dombrovskis.

Lietuvoje naujos atominės elektrinės veiklos pradžia vis nukeliama. 2006 m. tuometis ūkio ministras Vytas Navickas vylėsi, kad nauja atominė elektrinė turėtų pradėti veikti 2015 m. Prieš trejus metus skaičiuota, kad šis projektas atsieis apie 3 mlrd. eurų (10,36 mlrd. litų). Šiuo metu prognozuojama, kad elektrinė, jeigu išsipildys optimistinis scenarijus, gali būti pastatyta iki 2018–2020 m.

Ignalinos atominė elektrinė bus visiškai sustabdyta šių metų gruodžio 31 d.