Peticija siekta atšaukti 2018 metais padidintus kertamų miškų plotus. Tuomet jie padidinti 700 hektarų – tai keturi Vingio parkai.

I. Budraitė peticiją teikia jau antrą kartą. Pirmasis nesėkmingas bandymas buvo 2018-aisiais. „Tada buvo teigiama, kad šituo sprendimu bus užkirstas kelias biokuro brangimui ir šildymo kainų augimui. Tačiau bet kuris specialistas pasakys, kad toks paaiškinimas yra neadekvatus, nes biokuras yra gaminamas iš medienos atliekų“, – pabrėžė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė.

Pasak jos, didesnė miškų kirtimo norma – neišnaudojama. Medžių nukertama gerokai mažiau nei leidžiama. „Keliame klausimą, ar nėra tas daroma specialiai, kad pasiliktų tam tikrą sprendimų priėmimo laisvę arba sprendimų manevrų tam tikrą laisvę. Ir, tarkime, paprašius kokiam nors stambiam medienos pramonės atstovui, tą neišnaudotą likutį drąsiai pažadėti jam ir iškirsti“, – svarstė I. Budraitė.

Anot Aplinkos ministerijos, miškų Lietuvoje užauga gerokai daugiau nei iškertama, todėl esą žalos ir grėsmių jiems nėra. „Miškai yra naudojami ūkinei veiklai. Be abejonės, tokia yra tikrovė ir mums tikrai visiems reikia baldų ir kitų medinių daiktų, bet yra 70 proc. prieaugio. Aplinkos ministerijos pozicija yra aiški – miškai yra naudojami tvariai – mes neiškertame daugiau nei priauginame“, – sakė Aplinkos ministro patarėjas Marijus Gailius.

Pasak ministerijos atstovo, kiek miškų kirsti ir kiek jų saugoti, galutinai nuspręs Nacionalinis miškų susitarimas. „Kad ir peticija turi gražų tikslą, ji dubliuojasi su kitu labai aktyviai vykstančiu procesu – Nacionaliniu miškų susitarimu, kuriame Nacionalinio miškų susitarimo dalyviai ir turi nustatyti, kaip mes norime naudotis miškais“, – akcentavo Aplinkos ministro patarėjas.

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų centro mokslininko Virgilijaus Mikšio, paskutinius dešimtmečius Lietuvoje daugėja subrendusių medynų, kuriuos kirsti būtina. Anot jo, grėsmių miškams nebūtų, net jei kirtimų padaugėtų dar labiau. Tikroji problema, sako mokslininkas, yra brandžių ir perbrendusių medynų kiekio didėjimas. Dėl jų prastėja medienos kokybė bei mažėja miškų produktyvumas.