Pereiti į pagrindinį turinį

„Swedbank“ nekeičia Lietuvos BVP augimo, bet didina infliacijos prognozes

„Swedbank“ nekeičia rugpjūtį skelbtų  Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozių ir mano, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2 proc., o kitąmet augimo nesitikima.

freepik.com nuotr.

Tuo metu vidutinė metinė infliacija numatoma didesnė – šiemet ji turėtų siekti 19,2 proc., o kitąmet – 8,7 proc. Rugpjūtį bankas prognozavo atitinkamai 17,8 proc. ir 6 proc. vidutinę metinę infliaciją.

Banko ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad BVP prognozės nekeičiamos visose Baltijos šalyse, kur antrąjį šių metų ir pirmąjį kitų metų pusmečius prognozuojamas ekonomikos susitraukimas.

„Šiemet vis dar auga šalys, bet augimas, aišku, įvyko per pirmąjį pusmetį, o antrąjį šių metų pusmetį visose Baltijos valstybėse prognozuojame BVP susitraukimą ir jis tęsis iki kitų metų vidurio. Tuomet tikėtinas atsigavimas, dėl ko visas kitų metų rezultatas bus artimas nuliui“, – prognozių pristatyme sakė N. Mačiulis.

„Ženkliau sumažinome 2024 metų prognozes. Manome, kad šiuo metu patiriamas energijos šokas perkamosios galios sumažėjimas ir palūkanų normų kėlimas, kuris labai prislopins būsto rinką, jis bus jaučiamas ir 2014 metais dėl to augimas nesugrįš į ilgalaikę tendenciją ir bus šiek tiek kuklesnis nei norėtųsi“, – pridūrė jis.

„Swedbank“ vertinimu, 2024 metais Lietuvos BVP augs 2,1 proc. – 0,4 proc. punkto mažiau nei prognozuota rugpjūtį.

„Ji bus didesnė nei prognozavome šių metų vasarą. Iš dalies dėl to, kad taip pat didiname ir vidutinio darbo užmokesčio prognozę, tai susiję su didesniu nei mes prognozavome minimalaus mėnesinio atlyginimo kėlimu“, – sakė N. Mačiulis.

Ji taip pat sakė nekeičiantis pozicijos, kad infliacija pasiekė piką, tačiau neapibrėžtumas vis dar išlieka dėl energijos išteklių kainų, šilumos bei maisto kainų.

Anot ekonomisto, pastebima, kad gyventojų lūkesčiai yra sumažėję, taip pat matomi ketinimai atidėti didelius ne pirmo būtinumo pirkinius.

Šiemet bankas prognozuoja 5,6 proc. nedarbo lygį, o kitąmet – 6,6 proc., tuo metu darbo užmokestis šiemet turėtų augti 12,6 proc., o kitais metais – 8,5 procento.

„Kol kas neprognozuojame, kad bus nedarbo lygio šuolis ir tai turbūt vienas svarbesnių rodiklių“, – sakė N. Mačiulis.

Prastesnės prognozės pasaulio ekonomikoms

„Swedbank“ prasčiau vertina didžiųjų pasaulio ekonomikų augimo perspektyvas, tačiau gilaus ir ilgalaikio įšalo neprognozuoja. Nors visose euro zonos valstybėse artimiausiu metu tikėtinas ekonomikos nuosmukis, visgi daugėja ženklų, kad kitąmet infliacija sparčiai mažės.

„Swedbank“ sumažino kitų metų pasaulio BVP prognozę 0,2 punkto iki 1,8 proc. Prognozuojama, kad 2023 metais Vokietijos ekonomika susitrauks 0,8 proc., Švedijos ir JK – 1,1 proc. JAV ekonomika turėtų vis dar augti, tačiau, pasak „Swedbank“ ekonomistų, jos augimas sieks vos 0,2 proc., o visos euro zonos BVP išliks nepasikeitęs.

Anot N. Mačiulio, šiuo metu daugelio pasaulio valstybių augimo perspektyvas slopina dėl infliacijos sumažėjusi gyventojų perkamoji galia, kylančios palūkanų normos ir itin prasti verslo ir gyventojų lūkesčiai.

„Vis tik kol kas ilgesnio ir gilesnio ekonominio įšalo tikimybė išlieka maža, o 2024 metais jau tikėtinas daugelio ekonomikų atsigavimas“, − teigė N. Mačiulis.

Be to, spalio pabaigoje Europos gamtinių dujų kainos nukrito žemiau 50 eurų už MWh, nors dar vasarą kainų pikas buvo beveik 300 eurų. Vis tik ekonomistų vertinimu, tai tik laikinas atokvėpis ir Europos energijos krizės suvaldymui reikės daugiau laiko.

„Prasidėjus šildymo sezonui dujų trūkumo problema vėl paaštrės, ypač jei Europoje vyraus žemesnė nei vidutinė oro temperatūra. Ateities sandoriai rodo, kad netrukus gamtinių dujų kainos gali vėl pakilti iki 150 eurų už MWh, ir tokiame lygyje išlikti bent iki kitų metų pabaigos“, − sakė N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, Europa alternatyviais energijos šaltiniais ir tiekėjais apsirūpina greičiau nei buvo tikėtasi metų pradžioje. Tačiau situacija energetikos srityje įtempta išliks ir kitų metų žiemą.

Be to, pasak N. Mačiulio, daugelio gyventojų lūkesčius ir perkamąją galią slopina centrinių bankų pastangos kovoti su infliacija sparčiai ir kylančios palūkanos. Rinkose tikimasi, kad kitų metų viduryje ECB bazinės palūkanos pakils iki 3 procentų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų