Susitikime dalyvavo 13 įmonių (UAB „Omniteksas“, AB „Liteksas“,  UAB „Lietvilna“,  UAB „Lietlinen“, UAB „A grupė“, UAB „Tributum“, UAB „Klasikinė tekstilė TŪB“, AB „Utenos trikotažas“, AB „Linas“, UAB „Neaustima“, UAB „Kauno stiklas“, AB „Panevėžio stiklas“, UAB „Bodesa“) atstovai iš visos Lietuvos, Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacijos vadovai, INVEGA generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas, Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupės vadovas Karolis Šveikauskas.

Susitikimo metu akcentuoti šie esminiai klausimai: įmonių likvidumas, jų konkurencingumas ir valstybės institucijų vaidmuo ir veiksmai sprendžiant energetinių kainų šuolio pasekmes.

Tekstilės ir stiklo pramonei, kuri technologiniuose procesuose naudoja dujas ir elektrą, šių resursų sąnaudos savikainoje (priklausomai nuo įmonės kai kuriais atvejais pakilo net iki 60 proc. Vertinant žaliavų, darbo užmokesčio kilimą įmonės akcentavo, kad yra grėsmingoje situacijoje. Priklausomai nuo įmonės galimi ir nepalankūs scenarijai, todėl valstybės veiksmai esamoje situacijoje turi ypatingą reikmę. Verslas negali prisiimti visų rizikų, reikia jomis pasidalinti.

Verslo atstovai akcentavo, kad priemonės jau turėjo būti parengtos, reikalinga ypatingai greita reakcija iš valstybės institucijų, nes verslo apyvartinės lėšos senka ir jau yra arba bus labai sunku jomis pasinaudoti.

–  Gamtinių dujų ir elektros energijos kainų fiksavimą tam tikrame lygyje ir tam tikram laikui dotuojant likusią dalį valstybės biudžeto ar kitų galimų finansinių šaltinių lėšomis;

– Nesant galimybės dotuoti viso naudojamo kiekio, fiksuoti kainas ir dotuoti technologiniams procesams naudojamus kiekius;

–  Skubiai spręsti garantijų ar kitų finansinių instrumentų ir šaltinių prieinamumą pramonės įmonėms skolinantis apyvartinėms lėšoms ir investicijoms, eliminuojant apribojimus dėl įmonės dydžio bei sušvelninant reikalavimus jų balansinių duomenų rezultatams;

–  Kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija imtis skubių veiksmų pramonės įmonių turinčių užsakymų, bet dėl neadekvačių energijos kainų prarandančių konkurencingumą, darbuotojų ir veiklos potencialo išsaugojimui visiškai ar dalinai dotuojant bent dalies darbuotojų išleidimą į prastovas.

–  Keisti tesės aktus, kurie apsaugotų nuo spontaniškų ir nesąžiningų kreditorių veiksmų ir bendrovių vadovus nuo skubotų veiksmų inicijuojant įmonių nemokumo ar bankroto procedūras.

–  Paramos priemonės turi pasiekti ir dideles įmones.
–  Kelti De minimis paramos ribas .
–  Taikyti mokesčių atidėjimus.
–  Nedidinti MMA arba didinti tik dalimi.

Labai vertiname ir dėkojame Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, ir kitoms institucijomis už jau ne vieną įvykusį susitikimą ir įsiklausymą į verslo problemas, ir pastangas jas spręsti. Džiugu, kad esame girdimi ir inicijuojamos priemonės, kad verslas išliktų stabilus, išlaikytų darbo vietas ir praėjus sunkmečiui galėtų plėtotis. Ministerija jau inicijavo pokalbius dėl mokesčių atidėjimo sunkumus patiriančioms įmonėms, rengia paramos priemones iš Modernizavimo fondo, INVEGA ieško sprendimų dėl palankesnių priemonių, bendradarbiaujama su bankais.