Įgyvendinant šaliai svarbų projektą – elektros jungtį su Švedija, netrukus Klaipėdos apskrityje planuojama nutiesti naują 330 kV elektros perdavimo oro liniją Klaipėda–Telšiai.

Linija, kurią ketina tiesti "Lietuvos energija", turėtų būti užbaigta iki 2013 m., o jos ilgis sieks apie 90 km. Šiuo metu atliekami elektros perdavimo oro linijos projektiniai ir paruošiamieji darbai, o statyba prasidės 2011 m. Linija bus tiesiama Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonuose.

Anot bendrovės "Lietuvos energija" Perdavimo tinklo departamento direktoriaus Vidmanto Grušo, elektros perdavimo oro linija Klaipėda–Telšiai yra viena svarbiausių grandžių įgyvendinant strateginį Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimo projektą – elektros jungtį su Švedija. Vis dėlto specialistas pabrėžė, kad naujoji linija svarbi ne tik elektros jungčiai su Skandinavija. Jo teigimu, ši linija sustiprintų Vakarų Lietuvos elektros perdavimo tinklą ir padidintų jo patikimumą, o tai labai svarbu ir aktualu bus uždarius Ignalinos atominę elektrinę (AE).

"Pagrindinis mūsų tikslas yra įgyti daugiau nepriklausomybės nuo Rusijos prisijungiant prie Vakarų Europos perdavimo tinklų, šiuo atveju – prie Švedijos. Tam, kad šis tinklas tinkamai funkcionuotų, mums būtina nutiesti liniją Klaipėda–Telšiai. Nereikėtų pamiršti, kad Klaipėdą elektros energija 330 kV linijomis pasiekia tik per Latviją ir Kaliningrado sritį. Tai labai aktualu ir dėl elektros kainų. Jei būtume priklausomi vien nuo Rusijos ar Baltarusijos elektros tinklų, po Ignalinos AE uždarymo, norėdami, jie galėtų manipuliuoti kainomis. Tam jau yra precedentas, prieš keletą metų vykęs su dujų kainomis", – komentavo V.Grušas.

Jis pabrėžė, kad ši trasa palies daugiau kaip 500 sklypų, tad šiuo metu su jų savininkais pasirašomos sutartys dėl servituto. Taip pat numatytos ir kompensacijos už servituto nustatymą ir nepatogumus tiesiant liniją.

"Daugelis sklypų savininkų supranta šios linijos svarbą, todėl nusiteikę geranoriškai. Sutartis pasirašė jau daugiau nei pusė sklypų savininkų. Visos išmokos bus skirtingos – jos priklausys nuo sklypo ploto, vertės, derlingumo balo ir daugelio kitų dalykų. Galiu užtikrinti, kad pasirašiusiems sutartis mūsų siūlomos sumos bus 30 proc. didesnės, nei jos būtų išmokėtos apskaičiavus pagal valstybės numatytą metodiką", – patikino V.Grušas.

Ekspertas pabrėžė, kad tai pirmas tokio masto elektros energetikos sektoriaus plėtros projektas, įgyvendinamas po to, kai atgauta Nepriklausomybė.

Numatoma jo vertė – apie 117 mln. litų. Dalį šios sumos skirs pati "Lietuvos energija", dalį planuojama gauti iš ES fondų.