Tokio staigaus kaip pernai užsienio turistų pagausėjimo Lietuvoje nebūta. 2013 m. jų suskaičiuota vos 1 mln., 2014 m. – 1,183 mln., 2015 m. – 1,133 mln., 2016 m. – 1,245 mln., 2017 m. – 1,384 mln.
Populiariausi nesikeičia
Lietuvos statistikos departamento duomenys neapima apgyvendinimo kaimo turizmo įstaigose ir privačiame sektoriuje, įskaitant sparčiai populiarėjantį „Airbnb“ tinklą. Turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ skaičiavimais, šie rodikliai sudarytų papildomai apie 30 proc. Lietuvoje bent su viena nakvyne keliavusių turistų.
Populiariausių šalių pagal atvykstančius svečius penketukas nesikeičia jau dešimt metų. Didžioji dalis (51,8 proc.) užsienio turistų į Lietuvą vėl atvyko iš Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Latvijos.
Tačiau jau kas septintas užsienio turistas – vokietis. Pagaliau Vokietija aplenkė iki tol ilgai pirmavusias, tačiau ne itin stabilias Baltarusijos ir Rusijos rinkas; iš ten sulaukta 214,1 tūkst. svečių, arba 21,6 proc. daugiau nei 2017 m. Tai yra didžiausi turistų iš šios šalies srautai Lietuvos turizmo istorijoje.
Be to, turistai iš Vokietijos kartu su svečiais iš Japonijos, Kinijos ir Izraelio patenka į daugiausia pinigų Lietuvoje išleidžiančių keliautojų grupę, o turistų srautų iš šių šalių augimas pernai buvo sparčiausias ir siekė net 22,9 proc.
Toks pat srauto augimas fiksuojamas atvykstančių iš Jungtinės Karalystės. Šios dvi Europos šalys išsiskyrė ypatingu turistų augimu pernai – 19,1 proc. Tai yra į Lietuvą vokiečių ir britų atvyko penktadaliu daugiau nei tuo pat laikotarpiu užpernai. Turistų skaičius iš Italijos, Prancūzijos ir Ispanijos, Skandinavijos šalių augo vidutiniškai 6,9 proc.
Pernai turistų gausėjo iš visų prioritetinėmis laikomų tolimųjų rinkų: JAV (11,6 proc.), Japonijos (22,3 proc.), Kinijos (20,6 proc.), Izraelio (27,3 proc.). JAV ir toliau antrus metus iš eilės tvirtai laikosi tarp dešimties valstybių, iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų. Amerikiečių Lietuvoje lankėsi daugiau nei turistų iš šalia esančių valstybių – Suomijos, Danijos, Švedijos ar Norvegijos.
Lietuva įsitvirtino tarp lyderių ir pagal turistų nakvynių skaičiaus augimą ES. Užsieniečiai mūsų šalyje nakvojo 3,7 mln. kartų, šis skaičius augo 8,9 proc. Daugiausia nakvojo Izraelio turistai, mažiausia – Pietų Korėjos.
Lietuvą lydere pagal turistų nakvynių augimą 2018 m. paskelbė ir Eurostatas. Pagal ES statistikos tarnybos duomenis, pernai Lietuva užėmė antrą vietą Bendrijoje pagal turistų nakvynių skaičiaus augimą.
Lyderis – Vilnius
Liūto dalis turistų teko Vilniui. Čia 2018-aisiais apsilankė daugiau kaip 1,2 mln. svečių, arba 12 proc. daugiau nei užpraėjusiais metais. Sparčiausiai ir toliau gausėja vokiečių turistų, pernai jų atvyko 27,9 tūkst., arba 37,8 proc. daugiau, palyginti su 2017 m. Kitos dvi šalys, iš kurių turistų srautai išaugo labiausiai, lyginant atvykusiųjų skaičius, yra Lenkija (10,6 tūkst., arba 11,9 proc. daugiau) ir Jungtinė Karalystė (9,2 tūkst., arba 20,5 proc. daugiau). 80,8 proc. visų į Vilniaus viešbučius ir kt. nakvynės įstaigas atvykusių svečių buvo užsieniečiai (970 tūkst.), 10,8 proc. daugiau nei 2017 m.
2018 m. Kauno miesto apgyvendinimo įstaigos sulaukė beveik 318 tūkst. svečių, tai 8,2 proc. daugiau nei pernai. 67,3 proc. visų laikinosios sostinės apgyvendinimo įstaigų svečių sudarė užsienio svečiai: daugiausia iš Vokietijos – 23,5 tūkst. (17 proc. daugiau nei 2017 m.), Rusijos – 18,7 tūkst. (praktiškai srautas nepakito), Lenkijos – 18 tūkst. (17 proc. daugiau), Latvijos – 15,6 tūkst. (2 proc. daugiau), Ukrainos – 13,4 tūkst. (44 proc. daugiau), Estijos – 13,1 tūkst. (8 proc. daugiau), Jungtinės Karalystės – 11,4 tūkst. (10 proc. daugiau) ir kt. valstybių. Pagal kai kurias turistų atvykimo šalis (pavyzdžiui, Lenkiją ir Didžiąją Britaniją), sostinę Kaunas gerokai lenkia.
Tačiau pagal vokiečių turistų skaičių kitiems miestams Klaipėdą sunku pavyti. Pernai vien kruiziniais laivais į uostamiestį atvyko daugiau nei 70 tūkst. žmonių. Statistikos departamentas suskaičiavo, kad bendras svečių iš Vokietijos skaičius Klaipėdoje siekė 36,1 tūkst. 2018-aisiais čia apsilankė 14,4 tūkst. turistų iš Latvijos, 11,8 tūkst. – iš Rusijos, 6,5 tūkst. – iš Lenkijos, 4,7 tūkst. – iš JAV. Toks pernai buvo gausiausių turistų pagal atvykimo valstybes srautų penketukas uostamiestyje.
Kokia turizmo nauda?
Duomenys, kiek pernai turistai išleido pinigų mūsų šalyje, bus žinomi tik kovo pabaigoje. Galima spėti, kad, augant svečių srautams, išlaidos irgi didėjo. 2017 m. turistai Lietuvoje išleido 871,5 mln. eurų, 2016 m. – 806,4 mln. eurų, 2015 m. – 767,8 mln. eurų, 2014 m. – 768,9 mln. eurų. Tiesa, vieno turisto vienos dienos išlaidos vis mažėja: užpernai jos siekė tik 80,6 euro, 2016-aisiais – 81 eurą, 2015-aisiais – 84 eurus, o 2014-aisiais – 84,9 euro.
Tačiau jau suskaičiuota, kad į Klaipėdą kruiziniais laivais pernai atvykę užsieniečiai ant kranto išleisdavo vidutiniškai 40–50 eurų.
Ko tikėtis ateityje
Apibendrindamas naujausius statistinius duomenis, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ (buvusio Turizmo departamento) vadovas Dalius Morkvėnas sakė, kad sėkmingi praėję metai kelia didelius lūkesčius 2019-iesiems.
„Keliauk Lietuvoje“ tikslai yra išlaikyti panašų augimą ir šiais metais, gausinti ne tik turistų srautus, bet ir nakvynių skaičių, didinti turizmo sektoriaus pajamas. Ir toliau daug dirbsime tikslinėse rinkose Europoje, daug veiklų esame suplanavę ir tolimosiose rinkose“, – teigė D.Morkvėnas.
Lietuva puoselėja viltis, kad turistų srautus gerokai padidinti ateityje dar gali konferencijų turizmas. Konkursuose dėl tarptautinių renginių paprastai dalyvauja valstybės, o pasirašius ketinimų protokolus ir sutartis, jau varžosi atskiri miestai. Specialistų teigimu, vienas iš užsienio atvykęs konferencijų ir kitų renginių dalyvis mieste išleidžia iki keturių kartų daugiau nei laisvalaikio turistas, todėl miestai ypač konkuruoja dėl tarptautinių renginių organizavimo. Net nedideli miestai siūlo savo paslaugas nedideliems renginiams, jei dalyvių skaičius siektų 50–100, jau nekalbant apie didmiesčius ar pasauliui žinomus mūsų kurortus Palangą, Birštoną, Druskininkus.
Kaip „Kauno dienai“ sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdomoji direktorė Eglė Ližaitytė, konferencijų turizmo srityje laukiama proveržio, tačiau tam tinkamos patalpos rengiamos ne taip greitai, kaip norėtųsi. Tokiems renginiams yra reikalavimų, pavyzdžiui, turėti kongresų ir konferencijų centrą miesto centre, turi būti pakankamas skirtingų lygių viešbučių skaičius,pėsčiomis pasiekiamos maitinimo vietos.
Žvalgomasi į pasaulį
Šiemet didelio susidomėjimo sulaukė vasario viduryje įvykusi jau 7-oji tarptautinė kontaktų mugė CONVENE. Renginio tikslas – suburti konferencijų turizmo verslo profesionalus iš Baltijos regiono, prisistatyti užsienio klientams ir paskatinti šio verslo vystymąsi regione, ypač Lietuvoje. Tarptautiniams renginių organizatoriams savo paslaugas ir produktus pristatė maždaug šimtas viešbučių, konferencijų biurų, konferencijų centrų, netradicinių renginių organizavimo vietų, profesionalių renginių organizatorių, įrangos, maitinimo, transporto ir kitų paslaugų tiekėjų iš mūsų šalies ir gretimų Baltijos valstybių.
Į CONVENE atvyksta daug pasaulyje žinomų konferencijų ir renginių organizatorių, kurie atstovauja tarptautinėms korporacijoms, asociacijoms, mokslo ir renginių agentūroms. Tarp jų – tokie garsūs vardai kaip „Bank of America Merrill Lynch“, „Peugeot-Citroen“, „BNP-Paribas“, „Ecovis“, „World Association for Medical Law“, „Oriflame“, „Eurofedop“, „Insignia Lifestyle Secvices“, „Cadillac“, „MTV Networks Europe“, BASF, „Qfix“, FEPS iš JAV, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Izraelio, Belgijos, Liuksemburgo, Rusijos, Danijos, Italijos, Indijos ir kitų šalių.
Naujausi komentarai