„Susidarė įspūdis, kad Lietuvoje pirmą kartą traukinys atsirado, kaip prieš 160 metų, taip buvo parodyta, kad vos ne į mėnulį nuskridome. Pristatyta kaip pasaulinio lygio atradimas“, – sakė geležinkelininkų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Stanislavas Fedaravičius.
Startas sėkmingas – bilietai buvo iššluoti, vos per dvi dienas nupirkta beveik 2000 bilietų, o dabar keleiviai sako, bent jau savaitės pradžioje, tarp tuščių sėdynių švilpė vėjai.
Traukinys stoja Jelgavoje, Joniškyje, Šiauliuose, Kaišiadoryse. Taigi, tarptautinis maršrutas neretai naudojamas ir vietinėms kelionėms.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Pradžioje buvo daug keleivių, o dabar gavau informacijos, kad šiek tiek sumažėjo“, – tvirtino S. Fedaravičius.
Geležinkeliai suskaičiavo, nors traukinys kursuoja mėnesį, rezultatai džiugina, o tai, kad žmonės traukiniu neva dažniau naudojasi tik vietinėms kelionėms – mitas.
„Keliones Vilnius-Ryga, arba iš tarpinių stočių, pasirinko apie 9500 žmonių. Labiausiai susidomėjimo sulaukia keliaujančių tarptautiniu maršrutu, 70 proc. keliavusių važiavo tarptautinėje kelionėje“, – komentavo laikinasis „LTG Link“ vadovas Gediminas Šečkus.
Kita diena, kita stotis – Šiauliai. Keliaujančių į Rygą yra, bet tik vienas kitas. Visgi, geležinkeliai sako, darbo dienomis keliaujančių mažiau nei savaitgaliais, ar šventiniu laikotarpiu.
Dabar nuo Vilniaus iki Rygos kelionė trunka 4 valandas 13 minučių. Anot profsąjungos, reklamos daug, tačiau tokios pagyros atrodo keistai. Visai kitaip būtų, jeigu kalbėtume ne apie traukinį Vilnius-Ryga, o „Rail Baltica“.
Susidarė įspūdis, kad Lietuvoje pirmą kartą traukinys atsirado.
„Greičiai liko tie patys, rekonstrukcijos maršruto nebuvo, rašo, kad metė konkurenciją mašinoms, bet su tokiu greičiu, jie konkuruoti negali“, – įsitikinęs S. Fedaravičius.
Traukinys dabar rieda ne greičiau nei 120 km/val. Antra klase nuo Vilniaus iki Rygos nuvažiuoti kainuoja 24 eurus, o pirma klase – 10 eurų brangiau.
„Keleivinis transportas visada buvo nuostolingas, prieš 10–20 metų buvo dotuojamas, o pelningi buvo dėl krovinių pervežimo, pelno nebeturime ir dabar valstybė dotuoja mano ir jūsų sąskaita“, – teigė S. Fedaravičius.
„Dalyje Lietuvos turime sutartį su Susisiekimo ministerija, o Latvijoje vykdome komerciniais pagrindais, planuojame ir tikimės, kad maršrutas nuostolingas nebus“, – aiškino G. Šečkus.
Naujausi komentarai