„Jeigu dar 2020 metais reikėjo mokėti po 5 eurus už toną šalinamų atliekų, tai kitąmet 10, tada 2022 – 15, o nuo 2023 metų staigiai buvo pakeltas tas mokestis iki 50 eurų už toną“, – sakė Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Žilvinas Šilgalis.

O didelių gabaritų atliekų aikštelių Vilniuje vadovas sako, kad net ir tas 50 eurų – pagražinta suma.

„Indeksuojama lyginant su 2018 metais, todėl mes gauname ne 50, o beveik 70 eurų mokestį. Tiesiai šviesiai pasakysiu – tai yra nesąmonė“, – kalbėjo VAATC vadovas Tomas Vaitkevičius.

Tačiau Aplinkos ministerija aiškina, kad pasikeitusi atliekų perdirbimo tvarka – europinė ir visoms šalis reikalavimai vienodi. Esą kitos šalys moka dar daugiau, pavyzdžiui, kaimynė Latvija moka net 90 eurų už toną. Ir didelis mokestis esą skirtas nukreipti gyventojus link aplinkai draugiškesnio atliekų tvarkymo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nėra tikslo jo susirinkti valstybei. Tai yra ekonominė priemonė, kuri skatina įgyvendinimo institucijas, šiuo atveju savivaldybes arba regioninio perdirbimo centrus, atliekų patekimui į sąvartynus mažinti“, – teigė aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.

Lietuva yra vienintelė šalis, kur tris metus iš eilės perdirbimas ženkliai mažėja, o deginimas didėja.

Tačiau infrastruktūros alternatyviam perdirbimui, anot didelių gabaritų atliekų surinkėjų, nėra.

„Būkime biedni, bet teisingi. Naujų pajėgumų neatsiranda Lietuvoje, užsienyje taip pat tokių pajėgumų nėra“, – pabrėžė T. Vaitkevičius.

Todėl dabar Lietuvoje, anot aplinkosaugininkų, vietoj perdirbimo pasirenkamas deginimas.

„Lietuva yra vienintelė šalis, kur tris metus iš eilės perdirbimas ženkliai mažėja, o deginimas didėja. Tai aplinkos ministerijos neveiksnumas yra visų šitų problemų padarinys“, – sakė viešosios įstaigos „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.

Ministerija kaltinimų purtosi.

„Akivaizdu, kad atsakomybę turi prisiimti savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai: dėl technologinių sprendimų, dėl paties organizavimo modelio“, – tvirtino R. Radavičienė.

Nuo naujų metų vilniečiams dalinami specialūs kibirai ir oranžiniai maišeliai maisto atliekoms rūšiuoti. Tačiau dažnas atsiimti rūšiavimo priemonių taip ir nenuėjo.

Dėl to aplinkosaugininkai negaili kritikos ir savivaldybėms su regioninių atliekų tvarkymo centrais.

„Nuo sausio pirmos kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų gauti galimybę rūšiuoti virtuvės atliekas. Dalis savivaldybių dar to nepaleido, nors turėjo 5 metus pasiruošti. Tai kaip čia galima nepasiruošti?“ – svarstė D. Tracevičius.

„Galima baksnoti, ieškoti kaltų, bet su mokesčiais visada reikia elgtis atsargiai ir išmintingai. Nėra taip, kad pakėlei mokestį ir staiga viskas susidėliojo, atliekų sąvartyne nebeliko ir taip toliau“, – kalbėjo Ž. Šilgalis.

Įtakos sąvartynų mokesčio didėjimui turėjo ir kiti veiksniai, tokie kaip energijos sąnaudos, nestabili elektros kaina, išaugę būtinųjų paslaugų tiekėjų įkainiai.