Trumpesnė – keturių dienų darbo savaitė kursto aistras: pasiūlymas suviliotų ne visus tėvus

Iš tėvystės atostogų ministerijoje dirbantis Karolis grįžo gruodį. Pirmagimio priežiūra su žmona dalijosi per pusę: mama su vaiku buvo pirmus metus, vėliau metus – tėtis.

„Natūraliai išsivystęs ir išsirutuliojęs buvo mūsų pasiskirstymas, kurį lėmė tiek mūsų užimamos pareigos, tiek ir vaiko amžius. Dabar vaikas eina į darželį, bet ateityje, manau, lygiai taip pat ir su kitais vaikais mes priežiūrą tikrai planuojame dalytis tolygiai“, – pasakojo Karolis Žemaitis.

Paklaustas, ar naudotųsi trumpesne darbo savaite, jis tarstelėjo: „Labai priklauso nuo darbo specifikos. Jeigu darbo specifika tai leidžia, manau, kad tai galėtų būti svarstytinas variantas“.

Sigita dirbo banke, o dabar prižiūri sūnų Arną, kuriam greitai – metai. Pirmieji vaiko metai yra labai svarbūs, sako moteris, todėl greičiausiai ji nesusiviliotų galimybe trumpinti vaiko priežiūros atostogas mainais į trumpesnę darbo savaitę.

„Pas mus, Lietuvoje, didžioji dauguma grįžta dėl pinigų. Jeigu tu turi karjerą, tai per metus ar du neprarasi įgūdžių – čia ne tas. Bet turint vieną papildomą dieną, vaikas nepasveiks per vieną dieną arba prie darželio per tą vieną dieną nepripras“, – svarstė mama Sigita Koiraitė-Bučkovska.

Seimui pateiktas Darbo kodekso pakeitimo projektas, kuriame siūloma nustatyti sutrumpintą – keturių darbo dienų savaitę darbuotojams, kurie anksčiau grįžta į darbą iš vaiko priežiūros atostogų. Siūlymo autorė – pati keturis vaikus auginanti Seimo pirmininkė.

„Tikrai, manau, reikėtų eiti pažingsniui ir tas pasiūlymas, jeigu jam bus pritarta, – aš tikiuosi, kad jam bus pritarta, būtų toks, na, kažkuria prasme pilotinis projektas Lietuvoje ir jei jis pasiteisintų, toks modelis galėtų plėstis“, – teigė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Šis siūlymas – vienas iš Seimo pirmininkės parengtų Šeimos paketu vadinamų įstatymų pataisų, apimančių ir vaikų kambarių įrengimą įstaigose, kuriose dirba daugiau nei 100 darbuotojų, ir namų darželius.

Yra Seimo narių, V. Čmilytės-Nielsen siūlymą vadinančių diskriminuojančių, nes keturių darbo dienų savaitė būtų leidžiama tik valstybės ar savivaldybių įmonių darbuotojams.

Tokia diskriminacija tarp valstybinio ir privataus sektoriaus yra neigiamas šio aspekto atspindys.

„Tokia diskriminacija tarp valstybinio ir privataus sektoriaus yra neigiamas šio aspekto atspindys. Manau, kad per diskusijas mes turėtumėme koreguoti projektą“, – teigė Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

„Apie diskriminaciją čia kalbos negali būti. Aš noriu pabrėžti, kad jokios sąlygos privačiame sektoriuje dirbantiems žmonėms nėra bloginamos“, – tvirtino Seimo pirmininkė.

Premjerė sako, kad šios Darbo kodekso pataisos leistų lengviau mažus vaikus auginantiems tėvams įsilieti į darbo rinką. Būtų galimybė išvengti didelės darbinės pertraukos.

„Aišku, kaip į tai pažiūrės darbdaviai, matyt, irgi teks diskutuoti, nes nesinorėtų, kad tai būtų kažkokia nuostata, kuri diskriminuos vaikus auginančius tėvus darbo rinkoje ir dėl tos vienos dienos per savaitę kažkas, tarkime, svarstytų, ar tokį žmogų verta samdyti, tuo pačiu metu, kai iš visų kraštų girdime skundus, kad darbo jėgos labai trūksta“, – akcentavo Ingrida Šimonytė.

Verslas skaičiuoja, kad bent viena diena sutrumpėjusi darbo savaitė per metus kainuoja 50 mln. eurų. „Kaip tada vis dėlto su verslu – ar čia būtų tik valstybinės institucijos. Pati idėja yra gal ir gera – būtent paskatinti žmones, susijusius su motinyste, bet o kaip tėvas? Ar jis irgi galės turėti keturių darbo dienų savaitę?“ – svarstė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Trumpesnė – keturių darbo dienų savaitė arba 32 valandų darbo savaitė būtų taikoma vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų. Jeigu jie į darbo rinką grįš anksčiau negu baigsis dvejų metų vaiko auginimo atostogos, turėtų atsisakyti vaiko priežiūros išmokos. Jei Seimas pritars tokioms darbo savaitę sutrumpinančioms Darbo kodekso pataisoms, jos įsigaliotų nuo sausio 1-osios.