Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pagalbos ranką jau ištiesė keliolikai valstybių. Kol Lietuvos Vyriausybė neapsisprendžia, ar prašyti paramos, siekiančių gauti fondo pagalbą eilė ilgėja.

Tvirtas užnugaris

Praėjusią savaitę dienraštis rašė apie TVF misiją ir veiklos principus. Šis fondas iš dalies yra panašus į vyresnįjį brolį. Kai reikalai klojasi kaip iš pypkės, jis stebi iš šalies ir nesikiša, o mes apie jį apskritai pamirštame. Kai susiduriame su didele bėda, iš karto galime kreiptis patarimo į TVF ir prašyti tvirto užnugario.

Nors prieš keletą metų buvo girdėti kalbų, esą TVF funkcijos niekam nebereikalingos, pasaulinė ekonomikos krizė privertė apsigalvoti net ir didžiausius skeptikus. TVF jau suteikė svarią pagalbą ne vienai valstybei, o kai ką išgelbėjo ir nuo visiško kracho.

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, užtenka žvilgtelėti už Lietuvos šiaurinės arba rytinės sienos. Praėjusių metų lapkritį Latvija sulaukė milijardinės paramos šalies ūkiui atgaivinti, pagalba Baltarusijai buvo kiek kuklesnė. Iš viso piniginių fondo injekcijų jau sulaukė daugiau kaip 10 šalių, į eilę rikiuojasi naujos.

Neseniai nuspręsta dar labiau padidinti fondo atsargas ir jo teikiamą pagalbą. Balandžio 2 d. Londone vykusiame pasaulio lyderių susitikime sutarta į fondo rezervą įnešti 500 mlrd. JAV dolerių papildomų lėšų ir jį padidinti iki 750 mlrd. JAV dolerių. Taip pat ketinama papildomai išleisti dirbtinės TVF valiutos – specialiųjų skolinimo teisių – už 250 mlrd. JAV dolerių, ją išdalyti fondo narėms ir suteikti joms galimybių pasiskolinti daugiau.

Skolinasi nenoriai

Tiesa, TVF pagalbos Lietuvos valdžia iki šiol kratėsi, nors teigia, kad skolintis iš jo nebijo. Mūsų Vyriausybė ne vienintelė. Daugelis kitų šalių politikų pagalbos į fondą kreipiasi tik kraštutiniu atveju, kai visos kitos galimybės išsigelbėti jau išnaudotos.

Pavyzdžiui, viena pirmųjų valstybių, sulaukusių fondo pagalbos per šią ekonomikos krizę buvo Pakistanas. Ši šalis nesėkmingai bandė gelbėti savo ekonomiką skolintomis lėšomis, prašė padėti Kinijos ir Saudo Arabijos, kol galop buvo priversta kreiptis į TVF.

Fondas nustato griežtus reikalavimus pagalbos rašančių šalių vykdomai pinigų ir mokesčių politikai. Kreiptis į TVF nusprendusios vyriausybės dažniausiai turi smarkiai apkarpyti biudžeto išlaidas, padidinti mokesčius, imtis kitų nepopuliarių sprendimų ir dėl to greitai praranda žmonių simpatijas.

Investuotojai taip pat linkę itin jautriai reaguoti į žinias apie valstybės ir TVF bendradarbiavimą. Laikoma, kad jeigu šalis kreipėsi į TVF paramos, jos Vyriausybė veikiausiai prarado bet kokius svertus daryti įtaką šalies ekonomikai, ir pasitikėjimas ja smarkiai krinta. Sumenkusio pasitikėjimo ir išaugusios rizikos kainą Lietuvos Vyriausybė puikiai žino – sunku rasti norinčių paskolinti, niekas nenori skolinti pigiai.

Tad skolinimasis iš TVF visai valstybei tarytum užtraukia gėdą, kuriai nusiplauti prireikia laiko. Tiesa, visi TVF sprendimai yra skirti šalies ekonomikai stabilizuoti, ir politikus priverčia imtis griežtesnių priemonių, tačiau ateityje šaliai tai išeina į naudą.

Griežti reikalavimai

Tai, kokius reikalavimus besiskolinančioms šalims nustato TVF, priklauso nuo jų ekonominės padėties ir to, ką vyriausybės buvo iki tol nuveikusios. Be to, vyriausybės pačios renkasi, kaip spręsti tam tikras problemas, pavyzdžiui, norėdamos subalansuoti biudžetą jos gali didinti mokesčius arba mažinti išlaidas viešajame sektoriuje.

Minėtasis Pakistanas, praėjusių metų lapkričio mėnesį iš TVF sulaukęs 7,6 mlrd. JAV dolerių pagalbos, turėjo 1 proc. padidinti pridėtinės vertės mokestį, panaikinti lengvatas degalams ir elektros energijai, nebesiskolinti iš centrinio banko, gerokai sugriežtinti skolinimosi sąlygas.

Tiesa, visos šios priemonės ateityje turi duoti naudos pačiam Pakistanui: sumažinti einamosios sąskaitos deficitą, sušvelninti 25 proc. siekiančią infliaciją, atkurti ketvirtadaliu kritusį valiutos kursą, subalansuoti skolinimąsi, grąžinti investuotojų pasitikėjimą.

Praėjusių metų gale TVF iš duobės traukė ir kaimynę Latviją. Tuo metu buvo pasirodę kalbų, kad Latvijos derybose su TVF reikalaujama imtis itin nepatrauklių sprendimų – devalvuoti šalies nacionalinę valiutą. Vis dėlto vėliau fondo atstovai tokį reikalavimą paneigė. Stabilus lato kursas tapo vienu pagrindinių TVF sudarytos Latvijos ekonomikos subalansavimo programos tikslų.

Iš ties bankroto ribą atsidūrusios Latvijos buvo pareikalauta gerokai apkarpyti biudžeto išlaidas, dėl to 3 proc. padidintas pridėtinės vertės mokestis, apie 15 proc. sumažinti viešajame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimai. Latvija taip pat turėjo užtikrinti indėlininkų pasitikėjimą bankais, todėl valstybės žinion buvo perimtas bankas "Parex". Taip pat pareikalauta siekti Mastrichto kriterijų, kad šalis kuo greičiau galėtų įsivesti eurą. Valstybė kaimynė iš TVF turėtų gauti 2,35 mlrd. JAV dolerių pagalbą.

Įdomu tai, kad TVF valstybes dažniausiai įpareigoja nemažinti įvairioms socialinėms reikmėms skiriamų išlaidų. Vadinasi, nuo griežtų finansinių taupymo priemonių stengiamasi apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius.

Fondas tampa lankstesnis

Ko gera, puikiai nutuokdamas apie savo bauginamą reputaciją, TVF kovo pabaigoje pristatė naują skolinimosi sistemą, pavadintą lanksčiąja kredito linija (angl. – flexible credit line). Naujoji priemonė turėtų palengvinti paskolos gavimo sąlygas ir paskatinti tuo pasinaudoti tas šalis, kurių ekonomikos padėtis dar nėra kritinė. Šalims pinigai skolinami vieniems metams.

Pirmoji 47 mlrd. JAV dolerių siekiančios paskolos paprašė Meksika. Po jos gana netikėtai maždaug 20 mlrd. JAV dolerių paskolos kreipėsi Lenkija, kurios ekonomikos padėtis bene geriausia iš Baltijos regiono šalių. Kol kas nė vieno prašymų TVF nepatenkino. Jeigu šioms valstybėms fondas skirtų finansinę pagalbą, jo šiems metams numatytų lėšų kiekis sumažėtų maždaug per pusę. TVF pinigų paklausa veikiausiai ir toliau nemažės, nes besivystančių šalių ekonomikos atsigavimo tikimasi tik kitais metais, todėl šių metų viduryje prašantys TVF pagalbos jau gali rikiuotis į eilę.

Kaip jau minėta, balandžio pradžioje sutarta TVF atsargas padidinti iki 750 mlrd. JAV dolerių. Kol kas įvairios šalys yra pažadėjusios fondui skirti du trečdalius visos reikalingos sumos. Yra siūlymų, kad daugiau lėšų TVF galėtų pritraukti išleidusi obligacijų emisiją, kurią noriai pirktų turtingesnės šalys.

Dosniausi TVF rėmėjai (JAV doleriai)