Ji ketvirtadienį nuotoliniu būdu dalyvavo Prezidentūros organizuotoje diskusijoje apie galimybę Lietuvoje steigti nacionalinį plėtros banką.

K. Georgieva savo kalboje išskyrė tris pagrindinius iššūkius – didelę Lietuvos bankų sektoriaus koncentraciją, nepakankamą smulkaus ir vidutinio verslo finansavimą bei bankų negebėjimą suteikti pakankamai paskolų per ekonominį sunkmetį.

„Trys didžiausi Lietuvos bankai turi tris ketvirtadalius viso turto. Mūsų analizė rodo, kad kol kas didelė koncentracija nenulėmė žemos konkurencijos, o aukštas bankų pelningumas rodo stiprų efektyvumą“, – konferencijoje ketvirtadienį sakė K. Georgieva.

„Bet tai nereiškia, kad didelė koncentracija negali tapti neefektyvumo problema“, – pridūrė TVF vadovė.

Kalbėdama apie nepakankamą finansavimą smulkiam ir vidutiniam verslui, ji pabrėžė, kad su panašia problema susiduria dauguma valstybių, kurios klausimą dažnai sprendžia per tokias institucijas kaip Lietuvos „Invega“.

Prezidentūra teigia, kad problemą galėtų spręsti nacionalinis plėtros bankas, kuris būtų orientuotas į skolinimą smulkiam ir vidutiniam verslui, bet K. Georgieva perspėja, kad tokio darinio steigimas neateina be rizikų.

„Jie (valstybiniai bankai – BNS) gali vykdyti funkcijas, kurių nevykdo privatūs bankai – teikti finansavimą projektams, kurie yra naudingi platesniai ekonomikai bei suteikti anticiklinį skolinimą. Tačiau valstybiniai bankai turi atviras arba numanomas valdžios garantijas, kas lemia žemas finansavimo kainas, tačiau taip pat gali nešti dideles fiskalines rizikas“, – sakė TVF vadovė.

Ji pabrėžė, kad kuriant valstybinį banką labai svarbu turėti stiprų valdymo modelį, kuris būtų nepriklausomas nuo politinės įtakos.

Kaip pavyzdį ji pateikė Vokietijos nacionalinį plėtros banką KfW, pagal kurį savo pasiūlymą modeliuoja Prezidentūra. Šis bankas esą yra įrodymas, kaip aiškus modelis, ribota veiklos sritis ir aiškiai įtvirtintas mandatas gali padėti suvaldyti rizikas.

Ketvirtadienį Prezidentūroje šalies vadovas, Vyriausybės, tarptautinių institucijų atstovai, Seimo nariai, ekonomistai ir kiti diskutavo apie galimybę Lietuvoje steigti nacionalinį plėtros banką.

Prezidentūra tokią idėją palaiko – anot Gitano Nausėdos, šalyje yra nepakankamo finansavimo smulkiam ir vidutiniam verslui problema, kurią galėtų spręsti valstybinis bankas. Tuo pat metu prezidentūra pabrėžia, kad toks bankas neveiktų mažmeninėje rinkoje.

Tarp skirtingų valdžios atstovų ne visada sutariama dėl valstybinio banko modelio. Finansų ministras Vilius Šapoka anksčiau yra sakęs, kad vieni politikai nori, kad būtų daugiau bankų skyrių regionuose, kiti – mažesnių įkainių, treti  – didesnio skolinimo verslui, ketvirti – finansavimo valstybinei infrastruktūrai.

Praėjusią savaitę Seimas pavedė Vyriausybei pradėti valstybinio banko steigimo procedūras.

Vyriausybė įgaliota iki rugsėjo pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės paramos Valstybinio plėtros banko steigimui. Be to, banko kūrimas pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“ (dabar „Luminor“). Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“ (dabar „Swedbank„).

Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.