- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Moterims Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirbant mažiau nei vyrams, mokslininkai pastebi, jog 50-56 metų moteris – labiausiai pažeidžiama ir ekonomiškai nesaugi amžiaus grupė.
Mykolo Romerio Universiteto (MRU) mokslininkų dvejus metus atliktas tyrimas parodė, jog vyrai karjeros viršūnę pasiekia sulaukę maždaug 30-39 metų, kai moterys tokiu metu patiria didžiausią riziką būti diskriminuojamos dėl lyties darbo rinkoje.
Moterys karjeros viršūnę dažniausiai pasiekia būdamos 40-49 metų – šiuo laikotarpiu vidutinis jų darbo užmokestis kai kuriais atvejais netgi lenkia vyrų. Peržengus penktą dešimtį, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai vėl didėja.
„Yra didelė diskriminacija pagal amžių, ypač priešpensijinio ir pensijinio amžiaus moterų. Dažnai pas mus 45 metų moteris, jei ji praranda darbą, ji labai sunkiai susiranda kitą darbą“, – tyrimo pristatyme sakė MRU gyvenimo kokybės laboratorijos vadovė Ona Gražina Rakauskienė.
Pasak jos, reikia atkreipti dėmesį į neišnaudotą vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų profesinį potencialą ir jų diskriminacijos mažinimą.
„Vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių profesinis potencialas yra didžiulis, neišnaudotas šalies ekonomikos resursas, ypač kasmet didėjančių emigracijos iš šalies srautų kontekste, yra tikslinga jį efektyviai panaudoti“, – teigė O. Rakauskienė.
Mokslininkės teigimu, 50-56 metų moterys yra labiausiai pažeidžiamos ir ekonomiškai nesaugios, tačiau tokio amžiaus moterys, įgijusios ilgametę patirtį, žinias, pasižymi aukštu profesionalumo lygiu.
Statistikos departamento duomenimis, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2017 metais siekė 14,2 proc., o 2019 metais – 12,4 procento.
MRU Lyčių ekonomikos laboratorijos vadovė Eglė Krinickienė pabrėžė, kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkiai ilgainiui veda prie pensijų atotrūkio, o tai lemia ir skurdą senatvėje.
Jos teigimu, atlyginimų atotrūkį lemia ir tai, jog moterys dažniausiai turi dvigubą užimtumą – darbe ir namie. Užsiimant namų ruoša, vaikų auklėjimų bei turint daugybę kitų įsipareigojimų, moteriai sunkiau įsitvirtinti darbo rinkoje.
Be to, atotrūkį lemia ir skirtingas moterų ir vyrų užimtumo ir nedarbo lygis. Lietuvoje yra mažiausias užimtumo atotrūkis iš visų Europos Sąjungos valstybių, 2019 metais jis sudarė tik 1,6 proc., kai ES vidurkis – 11,4 procento. Mokslininkių teigimu, viena vertus, Lietuvos moterys dirba „petys į petį“ su vyrais, jų užimtumo lygis beveik vienodas, kita vertus, atsižvelgiant į papildomą moterų krūvį buityje, Lietuvos moterims tenka perteklinis darbas.
Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvoje yra itin didelis išsilavinusių moterų nedarbas, yra ryškus pasiskirstymas į vyriškas ir moteriškas profesijas. Be to, stiprėja tendencija, kad moterys vis dažniau renkasi darbus, neatitinkančius jų kvalifikacijos ir išsilavinimo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės1
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...