- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Teisinių paslaugų bei skolų išieškojimo bendrovės „Legal Balance“ užsakymu apklausus 400 vyrų nuo 25 iki 60 metų, paaiškėjo, kad 88 proc. skolinusių pinigus skolinimo fakto neįtvirtino jokiu dokumentu arba tai padarė susitardami žodžiu.
Prieš dvejus metus nepasirūpinusių skolos rašteliais ar kitokiais dokumentais buvo 76 proc., pernai – 90 proc. Taigi, 2019 m. pastebimas nedidelis sumažėjimas atvejų, kai skolinimosi faktas nebuvo niekaip įtvirtinamas arba dėl paskolos buvo susitariama žodžiu.
Bendrovės „Legal Balance“ vadovo Mariaus Šlepečio nuomone, jam nerimą kelia tai, kad nepaisant įvairiausių atsakingo skolinimo kampanijų, artimi santykiai vis dar sąlygoja gana neatsargų požiūrį į skolinimosi fakto užfiksavimą. Tai vėliau gali tapti artimų žmonių nesantaikos priežastimi, todėl specialistas skatina skolinti ir skolintis apdairiai.
Apklausti vyrai dažniausiai skolina draugams, gerai pažįstamiems žmonėms, šeimos nariams arba giminėms – net 92 proc. (2017 m. – 90 proc., 2018 m. – 95 proc.). Tad pastarųjų metų tendencijos išlieka panašios: dažniausiai skolinama draugams ir artimiesiems, tačiau pastebimas ir kelių procentinių punktų augimas tarp skolinančių mažai pažįstamiems arba beveik nepažįstamiems žmonėms. 1 proc. respondentų nurodė skolinę įmonėms, o 9 proc. – per tarpusavio skolinimosi platformas.
41 proc. apklaustųjų pinigus kitiems asmenims skolino per pastaruosius 12 mėnesių. 2017 m. tokių buvo 48 proc., pernai – 38 proc. Daugiausiai pinigus skolino jauni vyrai, gaunantys aukštesnes pajamas.
Net 57 proc. respondentų prisipažino susidūrę su paskolintų pinigų negrąžinimu. Anksčiau šie skaičiai buvo šiek tiek mažesni: 54 proc. – 2017 m. ir 56 proc. – 2018 m. Tarp skolinusių per paskutinius 12 mėnesių skolos neatgavusių žmonių dalis didesnė – 65 proc. (2017 m. – 63 proc., 2018 m. – 67 proc.).
Tyrimo duomenimis, sumažėjo asmenų, kurie, nesulaukę skolos grąžinimo, kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę ar kitokią instituciją, padėsiančią atgauti skolą. Šiųmetinio tyrimo duomenimis, pagalbos kreipėsi vos 14 proc., kai tuo metu pernai kreipėsi 16 proc., o 2017 m. – penktadalis apklaustųjų. M. Šlepečio nuomone, skaičiai gana iškalbingi, todėl vėlgi dera atkreipti dėmesį į tinkamą skolos įforminimą.
„Tikėtina, kad netinkamai įforminus skolos faktą, vėliau ši klaida „kainuoja“: delsiama reikalauti grąžinti be raštelio paskolintus pinigus arba skola apskritai „nurašoma“ į nuostolius, nenorint užsiimti įrodinėjimu neturint dokumentų“, – sako jis. Šiais laikais, primena vadovas, internete galima nesunkiai rasti profesionaliai parengtų dokumentų šablonų ir pasirūpinti saugesniu skolinimusi.
Neatgavę skolintų pinigų, visgi net 61 proc. respondentų būtų linkę kreiptis pagalbos, o ne patys tvarkytųsi su skolininku. Lyginant šių metų duomenis su praėjusių tyrimų duomenimis, šis skaičius auga: 2018 m. pagalbos būtų linkę ieškoti 57 proc. respondentų, o 2017 m. – 59 proc. apklaustųjų.
Skolų išieškojimo profesionalas M. Šlepetis teigia, kad tai, jog kreditorius dėl skolos grąžinimo kreipiasi į profesionalus, nesugadina artimų santykių, atvirkščiai, profesionalo dalyvavimas gali padėti juos išsaugoti ir pagelbėti skolininkui susiplanuoti mokėjimus pernelyg nenukenčiant ir bereikalingai neaitrinant emocijų.
Aktyviausiai tyrime dalyvavo vyrai nuo 35 iki 54 metų (58 proc.), 28 proc. apklaustųjų uždirba nuo 900 iki 1 299 eurų „į rankas“, 18 proc. – virš 1 300 eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis7
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose3
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...