SEB banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, toliau kaupti planuoja 28 proc. respondentų.

„Labiau linkę kaupti aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai, vidutines pajamas gaunantys vyrai ir 40–60 metų gyventojai, kuriems pensinis amžius yra artimesnis“, – tyrimo pristatyme antradienį sakė „SEB Life and Pension Baltic SE“ vadovė Iveta Pigagienė.

Anot jos, labiau linkę nutraukti kaupimą neturintys aukštojo išsilavinimo, gaunantys mažas pajamas, jaunesni gyventojai, moterys.

„Ir kas iš tiesų neramina, kad tai yra labiausiai finansiškai pažeidžiamas segmentas ir pasitraukimas iš pensijų sistemos dar labiau programuoja finansinį skurdą pensiniam amžiui“, – teigė I. Pigagienė.

Apklausos duomenimis, 62 proc. respondentų teigė nesantys gerai susipažinę su pasitraukimo pasekmėmis ir nežino, kokią dalį sukauptos sumos galėtų atsiimti.

I. Pigagienės teigimu, papildomai nekaupiant pensijai ji sieks tik 30 proc. buvusio atlyginimo, tačiau 84 proc. gyventojų sako, kad su tiek pajamų neišgyventų.

Apklausos duomenimis, 47 proc. arba beveik kas antras gyventojas yra pasirengę investuoti savarankiškai. I. Pigagienės teigimu, šiuo metu mažiau nei 6 proc. gyventojų investuoja į investicinius fondus, obligacijas, akcijas.

„Šios dienos Lietuvos gyventojų investavimo lygis yra pakankamai žemas. Savarankiškai kaupia pensijai trečiose pakopose ir kituose kaupimo instrumentuose tik 14 proc. Tai yra paradoksas“, – sakė I. Pigagienė.

Pasirinkimai lems, ar pensininkų skurdo lygis augs

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad dabartinė trijų pakopų pensijų sistema Lietuvoje yra subalansuota taip, kad ilgainiui valstybėje skurdo rizika mažėtų.

Eurostato duomenimis, pensininkų skurdo rizikos rodiklis Lietuvoje siekia 40 proc. ir tai gerokai viršija 15 proc. ES lygį. T. Povilauskas teigia, kad kitų metų žmonių pasirinkimas dėl antros pensijų pakopos lems, ar po 10–30 metų skurdo lygis Lietuvoje mažės, ar ne.

„Nes kuo daugiau bus pasitraukiančių, tai irgi didins skurdo lygį ateityje pensininkams“, – sakė T. Povilauskas.

Jo teigimu, Lietuva užima paskutinę vietą tarptautiniame EBPO tyrime – organizacijos skaičiavimais, įtraukus antros pakopos pensijų kaupimą šis rodiklis išaugtų iki 48 proc. Pridėjus trečią pakopą būtų galima išsaugoti apie 70–80 proc. pajamų per visą pensinio amžiaus trukmę.

Anot T. Povilausko, Lietuvoje namų ūkių individualus vartojimo lygis yra pakankamas, palyginti su ES vidurkiu, jis siekia 88 proc. Tuo metu pajamų nelygybė šalyje yra viena didžiausių ES, namų ūkių taupymo norma yra mažesnė, pernai ji siekė 8 proc., kai vidutiniškai ES – 15 procentų.

„Ką tai reiškia? Kitais metais, kuo daugiau dirbančiųjų, kurie dabar kaupia ir daro pervedimus į antros pakopos fondus, kuo daugiau nutrauks sutarčių, ir jeigu jie išlaidaus, tai reiškia, kad šitas rodiklis toliau prastės. Kuo daugiau bus atsiimančiųjų, tuo taupymas, tikėtina, vėl Lietuvoj mažės“, – antradienį pristatyme kalbėjo T. Povilauskas.

Ekonomisto vertinimu, kitų metų antrąjį–trečiąjį ketvirčiais numatomas vartojimo šuolis dėl iš fondų atsiimtų pinigų, tačiau ilgalaikės grąžos ekonomikai tai neatneš.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą spalį atliko bendrovė „Norstat“, apklausta 1000 respondentų nuo 18 iki 74 metų.