Nors socialiniai tinklai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, juose skelbiama reklamine informacija pasitiki mažiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų. Kur kas patikimesnėmis jie laiko tradicines reklamas televizijoje ar laikraščiuose, o pačiomis patikimiausiomis – pažįstamų rekomendacijas. Jomis pasikliauja apie 80 proc. vartotojų. Vis dėlto, kad ir kokia patikima atrodytų informacija, ją pamatę ar išgirdę pirkti prekių ar paslaugų vartotojai neskuba, rodo rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikta apklausa.

Pačia patikimiausia reklama Lietuvos gyventojai laiko iš draugų ir šeimos narių gautas rekomendacijas – jomis iš dalies arba visiškai pasitiki 78 proc. apklaustųjų. 55 proc. pasikliauja informacija, skelbiama įmonių interneto svetainėse, o 53 proc. – atsiliepimais, kuriais internete pasidalijo kiti vartotojai.

Panašios pasitikėjimo reklama tendencijos vyrauja visoje Europos Sąjungoje (ES). Čia draugų rekomendacijomis iš dalies arba visiškai pasikliauja 78, internete skelbiamais vartotojų atsiliepimais – 61, o įmonių tinklalapiuose pateikiama informacija – 53 procentai vartotojų.

„Prisotintoje reklamos rinkoje nėra vienos taisyklės, kurios laikydamasis verslas galėtų pasiekti maksimalaus rezultato. Tačiau tyrimo duomenys leidžia teigti, kad prekės ir paslaugos gali kalbėti pačios už save – vartotojai linkę dalintis įspūdžiais tiek gyvai bendraudami su draugais ir šeima, tiek brūkštelėti atsiliepimą naršydami internete“, – sako Inga Ilkytė, „ACNielsen Baltics“ direktorė.

Pasak I. Ilkytės, apklausos duomenys taip pat parodė, kad ir Lietuvoje, ir visoje ES reklamine informacija, skelbiama populiariuose socialiniuose tinkluose, iš dalies arba visiškai pasitiki mažiau nei trečdalis gyventojų – atitinkamai 31 ir 32 procentai.

„Skirtingo amžiaus gyventojai turi skirtingus naudojimosi socialiniais tinklais įpročius. Jaunimas socialiniais tinklais naudojasi reguliariai, o tarp vyresnio amžiaus žmonių jie nėra tokie įprasti ir populiarūs. Todėl pasitikėjimą socialiniais tinklais ir juose skelbiama reklama gali reikšti mažesnė pirkėjų grupė“, – svarsto I. Ilkytė. Jos teigimu, vartotojai kur kas labiau linkę tikėti tradicinėmis televizijoje ir laikraščiuose skelbiamomis reklamomis. Tokių gyventojų Lietuvoje atitinkamai buvo 39 ir 42 proc., o ES – 45 ir 44 procentai.

Vis dėlto, reklaminė informacija, kad ir kokia patikima atrodytų, imtis veiksmų ir įsigyti prekę ar paslaugą Lietuvos gyventojus paskatina ne visada. Kaip rodo tyrimo duomenys, sulaukę šeimos ar draugų rekomendacijų veiksmų visuomet imasi 12, o kartais – 61 proc. Lietuvos gyventojų. Tokių gyventojų dalis visoje ES atitinkamai siekia 21 ir 57 procentus.

Visos kitos reklamos formos nedelsiant imtis veiksmų paskatina 5 proc. arba mažiau Lietuvos ir 10 proc. arba mažiau ES gyventojų. Tarp tokių reklamos formų – ir reklama socialiniuose tinkluose. Nieko nelaukus įsigyti prekę ar paslaugą ji paskatina 2, o kartais įsigyti – 37 proc. vartotojų Lietuvoje. Tokių gyventojų visoje ES yra atitinkamai 4 ir 38 procentai.

Vartotojų pasitikėjimo reklama tyrimą atliko tarptautinė veiklos vertinimo sprendimų kompanija „Nielsen“. Tyrimo metu 60 šalių buvo apklausta daugiau kaip 30 tūkst. vartotojų, turinčių prieigą prie interneto.