Drėgmės perteklius

Esame tokioje klimato zonoje, kur lietaus iškrinta daugiau, nei jis spėja gertis į dirvožemį. Dėl to žemės ūkio paskirties laukuose jau prieš 50 metų pradėta įrenginėti melioracijos sistema.

Melioracijos grioviai Lietuvoje driekiasi 52,3 tūkst. km, po žeme esančių vamzdelių tinklas – 1,6 mln. km. Iš viso melioracija įrengta 2,5 mln. ha plote. Vadinasi, ji yra beveik visuose tinkamuose žemės ūkio veiklai plotuose.

Žemės ūkio ministerijos (ŽEM) Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vedėjas Vaidas Vitukynas teigė, kad jei ne šie įrenginiai, daugelyje šalies vietų kasmet turėtume tokius laukus, kokie šiemet buvo po nenormaliai gausaus lietaus. Deja, melioracijos būklė visos šalies mastu nėra gera. Tai akivaizdu, kai užklumpa ilgesni lietingi laikotarpiai.

Ne visi ūkiai skendo

Dėl gausiai iškritusio lietaus šį rudenį šalyje paskelbta ekstremali situacija. Mat daug žemdirbių negalėjo įvažiuoti į laukus ir jų derlius nuėjo perniek. Komplikuota buvo ir sėja – traktoriai klimpo dirvoje. Bet šios bėdos aplenkė tvarkingus melioracijos įrenginius turinčius ūkius. Jie yra pavyzdys, kad gerai veikiančios sausinimo technologijos yra pajėgios įveikti gamtos stichijų siunčiamus išbandymus.

Didelį, apie 1 tūkst. ha ploto ūkį valdantis Kėdainių rajono ūkininkas Algimantas Kižauskas šiemet sėkmingai nukūlė javus, rapsą, kitas augalines kultūras. "Nuo pat ūkininkavimo pradžios skyriau daug dėmesio melioracijai, juolab kad mūsų laukai buvo permirkę. Dabar net ir po tokio lietingo rudens jie sausi – rastumėte gal tik pavienes balutes", – teigė žemdirbys.

A.Kižauskas pats investavo daug lėšų į melioracijos griovių, vamzdelių priežiūros techniką. "Taip pat turime diagnostinius prietaisus, kurie parodo, kurioje vietoje po žeme užsikimšęs vamzdelis. Tada specialiais prietaisais išplauname bei sutvarkome melioracijos įrenginius ir jie vėl puikiai veikia", – pasakojo A.Kižauskas.

Tokia technika gan brangi ir toli gražu ne visi ūkiai pajėgūs ją įsigyti. Nebent imtume taikyti kitų Baltijos valstybių modelį.

Kaimynai tvarkosi sėkmingiau

Latvijos ir Estijos ūkiai taip pat buvo merkiami lietaus, bet ten melioracija daug geresnės būklės. Taip yra dėl to, kad žemdirbiai pasinaudojo ES fondų parama įsigyti sausinimo įrenginių priežiūros techniką ir dabar sėkmingai tvarkosi savo valdose.

Mūsų Vyriausybė brandina mintį iki 2020 m. perduoti visus melioracijos įrenginius žemės ūkio plotų savininkams. Tada situacija dar labiau pablogėtų, nes ne visi ūkiai bus finansiškai pajėgūs išlaikyti perduotą turtą, įsigyti brangios technikos. Tam reikėtų numatyti paramos būdus, kaip tai padarė kitos Baltijos šalys.

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovas Dainius Kižauskas įsitikinęs, kad pritaikius kaimynų modelį, Lietuvoje ūkininkų iniciatyva taip pat duotų gerų rezultatų. "Kai kurie ūkiai jau įsigijo specializuotos melioracijos priežiūros technikos iš įmonės "AgroDotnuva", kuri atstovauja Latvijos gamintojui "Balticnvest", bet to dar neužtenka, reikia strateginių sprendimų, kaip paskatinti privačią iniciatyvą gelbėti merkiamus mūsų laukus. Tam yra priemonės, iniciatyva, noras, motyvacija, tereikia visa tai paskatinti valstybės lygiu", – tvirtino D.Kižauskas.

Grėsmė akivaizdi

Dabar valstybei priklauso sureguliuoti upeliai, grioviai, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos. "Negalima sakyti, kad melioracijos įrenginiai visur nusidėvėję. Čia kaip su automobilių parku. Vidutiniškai jis pas mus senas, bet matome ir nemažai naujų transporto priemonių. Panašiai ir su melioracija: vienur būklė labai prasta, kitur nebloga", – sakė V.Vitukynas. Kai kurie melioracijos įrenginiai yra 50 metų senumo, kiti – 25. Todėl ir būklė nevienoda – kai kur užtektų išplauti vamzdelius, iškirsti krūmynus grioviuose, kitur reikia rimtesnės renovacijos.

ŽEM skaičiuoja, kad kasmet melioracijos įrenginių priežiūrai reikėtų skirti 15,6 mln. eurų, o investicijoms į kapitalinį remontą – po 29,4 mln. eurų. Deja, valstybės biudžetas šį poreikį tenkina tik trečdaliu, o melioracijos statiniams rekonstruoti lėšų neskiriama nuo 2012 m. – tam naudojamos tik ES finansinės paramos lėšos.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas įsitikinęs, kad net jei kasmet ir skirtume po 50 mln. eurų, tai tik užtikrintų esamą melioracijos įrenginių būklę, bet ne ją gerintų. "Jei tam nebus skirta dėmesio, greitai mūsų laukai virs šlapynėmis", – perspėjo J.Talmantas.

Vilčių rengiant melioracijos statinių valdymo modelį teikia žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pozicija. "Jokių konkrečių pažadų, kol neišanalizuotos visos galimybės, šiandien duoti tikrai negaliu. Tačiau nesutiksiu, kad visa našta būtų perkelta ant ūkininkų pečių. Inicijuojamas ekspertinis tyrimas turėtų pasiūlyti optimalų variantą, kad kuo mažiau nukentėtų žemdirbiai", – sakė ministras.