Papuošalai, kuriuos kuria likimo nuskriausti dienos centrų lankytojai, bendruomenė, kurioje jauni ir seni susitinka sodinti ir puoselėti bendro daržo ir mokytis vieni iš kitų, dirbtuvės, kuriose nebenusėdintys biuro kėdėse susirenka išdrožti po suoliuką miesto parkui. Ir visa tai vyksta Lietuvoje! Nors pristatydami šias iniciatyvas nė karto neužsiminėme apie pinigus, visos jos yra pirmieji socialinio verslo daigai. Verslo, kuris skirtas lipdyti bendruomenes ir spręsti visuomenės problemas. Kaip šį verslo tipą kuo labiau išplėsti Lietuvoje svarstoma jau rytoj 9 val. prasidėsiančiame Socialinio verslo forume. 

„Socialinio verslo forumas yra mėginimas Lietuvoje įžiebti judėjimą, kuris supranta savo tikslus, interesus ir geba kalbėtis su valstybės institucijomis apie socialinio verslo plėtrą Lietuvoje. Manau, kad šis forumas - sėkmingas reiškinys. Juk rengiame  jau trečiąjį, - sakė Britų tarybos Lietuvoje direktorius dr. Artūras Vasiliauskas.

Tokiai Britų tarybos pozicijai antrina ir forumo partneris Nacionalinio socialinės integracijos institutas. Anot šios organizacijos programos  „NVO Avilys" vadovo Arūno Survilos, šis periodinis renginys leidžia susitikti skirtingoms suinteresuotoms pusėms ir vieni kitus paskatinti teigiamiems pokyčiams.  „Per pastaruosius metus Lietuvoje buvo patvirtintas Socialinio verslo skatinimo veiksmų planas, tačiau tiek pat svarbu yra tai, kaip vizijos ir dokumentai atsispindi praktiniame įgyvendinime, o šis renginys ir yra viena tų retų progų pasidžiaugti tuo, kas buvo atlikta, ir pasirengti ateities iššūkiams”, - sakė Arūnas Survila.

Padėtų atgaivinti bendruomenes

Didžiojoje Britanijoje toks verslo tipas sparčiai plinta, naujosios kartos verslininkams tapdamas ir pragyvenimo šaltiniu ir ilgus metus „užmestos" problemos sprendimu. O ką mes pasiekėme šioje srityje?

A. Vasiliauskas pasidžiaugė, jog jau daug kas padaryta: Lietuvoje priimta Socialinio verslo plėtros koncepcija, parengtas veiksmų planas.

„Dabar belieka tikėtis, kad valdžia, atsakingos institucijos, Vyriausybė per kelerius metus nustatys, kaip ji gali paremti socialinį verslą, kaip jam perkelti dalį funkcijų, kurios galbūt ne visada efektyviai vykdomos valstybės institucijų. Socialinį verslą reikėtų ypač skatinti regionuose  - tokia alternatyva labai padėtų atgaivinti bendruomenių ekonominį gyvenimą", - sakė dr. A. Vasiliauskas.

Beje, Lietuvoje jau egzistuoja sėkmingų pavyzdžių, kai bendruomenės sukuria verslą. Štai Utrių kaimo bendruomenė, pasinaudojusi Europos Sąjungos parama, ant Utrių kalno įrengė slidininkų keltuvus ir dabar kiekvieną žiemą vos spėja visiems pramogaujantiems nuomoti slides bei pilstyti karštą arbatą. Pelnas skiriamas naujiems projektams inicijuoti, bendruomenės renginiams, susitikimams, hobiams.

Toks pavyzdys yra vienas geriausių iliustruoti šių metų pagrindinei renginio temai - kokią įtaką socialiniai verslai daro miestams, bendruomenėms ir jų raidai.

Pelnas ir nauda visuomenei

Patirtimi bei įžvalgomis bei idėjomis forume dalinsis renginio pranešėjai iš Austrijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Danijos, Estijos ir visos Lietuvos.

„Socialinė nauda ir verslas turi būti glaudžiai persipynę tarpusavyje - ne šiaip sau „sumesti į krūvą". Tai, kaip uždirbate pinigus ir kokiu būdu kuriate naudą visuomenei, turėtų būti jūsų ašis. Šie du dalykai - kaip širdis ir siela", - sako į Socialinio verslo forumą iš Didžiosios Britanijos atvykstanti verslo praktikė Sara Turnbull.

Ji vadovauja tikram socialinių verslų „aviliui" - „Bootstrap Company", kurios pagrindinė veikla yra nuomoti patalpas keliems šimtams smulkių socialinių  verslų.

Didžiojoje Britanijoje socialinis verslas jau generuoja apie 2 proc. šalies BVP.

„Jų vystomas socialinis verslas apima daugybę sričių nuo bedarbystės mažinimo iki socialinių paslaugų tiekimo švietimo srityje, ekologinio socialinio verslas ir panašiai. Taip pat randasi socialinio verslo investiciniai instrumentai. Apie juos Lietuvoje dar nekalbame, nors forume jau turėsime Johaaną Heepą iš „Erste" banko, kuris kalbės apie socialinę bankininkystę", - pabrėžia A. Vasiliauskas.

Kas ta socialinė bankininkystė?

To paklausėme paties J. Heepo.  Pasirodo, tai atskira paslauga, kai paskolos suteikiamos išskirtinai socialiniams verslams ir organizacijoms.

„Kad galėtum prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus, turi būti finansiškai stabilus, ar ne? Socialinė bankininkystė gali būti traktuojama dviem aspektais: arba padedama žmonėms, kurių galimybes komerciniai bankai nuvertina, arba (mūsų atveju), padedame tiems, kuriems tiesiog mažiau pasisekė", - rašė Johaanas Heepas savo laiške.

Paskolas „Erste" suteikia individualems asmenims, socialinio verslo atstovams ir socialinėms organizacijoms.

Forume savo išplėtotų verslų pavyzdžiais taip pat dalinsis Bert Ola Bergstrand, Jaanas Apsas ir  Per Bach - profesionalai iš Estijos, Švedijos ir Danijos.

Apie socialinio verslo plėtrą Škotijoje ir kaip mes galėtume pasekti jų pavyzdžiu papasakos Juliet Conford, Britų Tarybos atstovė.

„Britų Taryba berods 26 šalyse vykdo projektus, susijusius su socialinio verslo plėtra ir skatinimu. Darome tai todėl, kad socialinis verslas yra viena iš socialinių inovacijų. Inovacija - tai nauja idėja, kultūros dalis. Jei mes, Britų taryba, prisidedame prie inovacijų skleidimo kitose šalyse, manome, kad kartu skatiname ir pozityvius ilgalaikius pokyčius. Socialinės inovacijos yra britų kultūros dalis", - sako A. Vasiliauskas.

Socialinio verslo forumas vyks balandžio 13-14 dienomis.  Forumo dalyviai apie sėkmingas socialinio verslo istorijas ir šio  verslo finansavimą, socialinę bankininkystę išgirs iš Austrijos, Olandijos, Estijos ir Airijos ekspertų lūpų.  Naudinga informacija ir pavyzdžiais taip pat dalinsis Lietuvos atstovai iš Ūkio ministerijos, Nacionalinio socialinės integracijos instituto.

Renginio programą rasite:

Daugiau informacijos apie renginį rasite forumo tinklapyje www.socialinisverslas.lt