Uosto planuose – ir naujas kruizinis terminalas

Laivai sparčiai didėja

Baltijos jūroje, kaip ir visame pasaulyje, gerokai daugėja didelių kruizinių laivų. Jei 2012 m. į Klaipėdą atplaukė tik 8 kruiziniai laivai ilgesni nei 200 m, tai 2017 m. tokių laivų jau buvo 23. Kitais metais iš 64 jau užsiregistravusių kruizinių laivų net 33 bus ilgesni nei 200 metrų.

Kruizinėje laivyboje tendencijos tos pačios kaip ir krovininėje – laivai sparčiai didėja. Ir nieko čia nuostabaus – dideli laivai gali priimti po 2–3 kartus daugiau jūrų turistų. Tai reiškia, kad kruizai gali būti pigesni, pritraukti daugiau mažesnes pajamas gaunančių žmonių. Į kruizus jau gali leistis šeimos, jauni žmonės.

Tokio pasikeitimo rezultatas Baltijos jūroje akivaizdus. Šiemet Baltijos regione kruiziniais laivais keliavo 4,9 mln. žmonių. Tai 13 proc. arba 562 tūkst. jūrų turistų daugiau nei pernai.

Iš viso Baltijos jūroje šiemet surengta 330 kruizų reisų. Jūrų turistus aptarnavo 37 kruizinės linijos su 80 laivų. Didžiausias šiemet į Baltiją atplaukęs kruizinis laivas buvo 333 m ilgio laineris „MSC Fantasia“.

Klaipėdos uoste turistų kiekis šiemet augo dar sparčiau – net 14 proc. Iš viso šiemet Klaipėdoje lankėsi 75 tūkst. jūrų turistų.

„Kasmet kruizinis sezonas mus vis labiau džiugina. Pernai turėjome 53 laivus, šiemet – 63, kitais metais jau užsiregistravo atplaukti 64 laivai, bet bus ir daugiau“, - sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Reikia naujo terminalo

Didėjant kruiziniams laivams jiems reikia ilgesnių ir daugiau krantinių. Klaipėdoje yra 2003 m. pastatytas kruizinių laivų terminalas. Jo ilgis kur galima švartuoti kruizinius laivus yra 350 metrų. Šioje krantinėje vienu metu galima priimti vieną didelį kruizinį laivą per 200 metrų ilgio arba du mažesnius.

Kruiziniai laivai prie specialios krantinės jau nebetelpa ir Jūros, kitų švenčių metu. Pernai laivai dar buvo švartuojami Centriniame Klaipėdos terminale, bet dabar jį užpildė jūrų keltai.

„Rengdami Bendrąjį uosto planą numatome ir kruizinės laivybos plėtrą. Nauja vieta kruiziniams laivams galėtų būti dešinėje Dangės pusėje, vadinamoje „Memelio miesto“ dalyje. Krantinė būtų maždaug 400 metrų ir galėtų priimti didžiausius kruizinius laivus“ ,- aiškino A.Vaitkus.

Visi didesni Baltijos uostai turi po 2–3 kruizinius terminalus, kad be vargo galėtų vienu metu priimti kelis laivus.

Poreikis statyti Klaipėdoje naują kruizinį terminalą didėja. Tą daryti buvusios „Laivitės“ dalyje vietoje seno pirso būtų itin naudinga.

„Statydami naują kruizinį terminalą, išspręstume 3–4 problemas. Suformuotume uostui reikalingą naują kruizinio terminalo krantinę. Išvengtume traukūno kauše, kur būtų galima laikyti pramoginius laivus. Nuo pavojingų srovių apsaugotume Senosios Smiltynės perkėlos pirsą, kur kartais sudėtinga švartuoti keltus“, - akcentavo A.Vaitkus.

Pati Uosto direkcija šalia būsimojo kruizinio terminalo norėtų statyti naują administracinį pastatą. Taip ji, kaip manoma, kartu su kruiziniu terminalu išjudintų investicijas „Memelio mieste“.

Klaipėda – turi trauką

Iš kruizinės laivybos Klaipėdos uostas šiais metais gaus 749 tūkst. eurų pajamų – tai 1,76 proc. visų uoste surenkamų rinkliavų. Kruizinius laivus uostas stengiasi pritraukti ne dėl naudos, nes jam ji nedidelė.

„Esame valstybės įmonė, socialinis Klaipėdos miesto partneris. Didesnę naudą iš jūrų turizmo gauna Klaipėdos miestas ir verslas. Kiekvienas Klaipėdoje apsilankęs kruizinio laivo turistas vidutiniškai palieka po 68 eurus“, - tikino A.Vaitkus.

Uosto ir miesto atstovai kasmet lankosi pasaulinėje turizmo parodoje Majamyje, kas dvejus metus – Europos parodoje Hamburge. Taip pat nuolat prisistato pasaulio, Europos ir Baltijos kruizų leidiniuose, internetinėse svetainėse. Kitąmet jau Klaipėdoje vyks didžiulis jūrų turizmo renginys – asociacijos „Cruise Europe“ konferencija.

Žingsnis po žingsnio viliojami jūrų turistai į Klaipėdą. Kasmet užsuka nauji laivai. Šiemet Klaipėdą pirmą kartą aplankė „Vision of the Seas“, „MSC Magnifica“, „Aurora“, „AIDAbela“, „MeinSchiff 3“, „MeinSchiff 6“, „Thomson Celebration“, „Seven Seas Explorer“. Tai dideli po 3–4 tūkst. turistų priimantys laivai.

Kitąmet į Klaipėdą pirmą kartą atplauks dviejų žinomų laivybos kompanijų „Cunard Line“ ir „Azamara Cruises“ laivai. Lankysis penki nauji laivai.

Klaipėda ir Vakarų Lietuva turi ką parodyti. Kuršių nerija, Palanga, Ventės ragas, Plokščių raketinė bazė, Jūrų muziejus. Vežami turistai ir į Kryžių kalną.

„Klaipėda vertinama kaip patraukli vieta jūrų turizmui. Apie 80-90 proc. turistų iš mažesnių laivų ir apie 50 proc. iš didžiųjų užsisako ekskursijas. Mažesniuose laivuose dažniau plaukia vyresni žmonės, didžiuosiuose – šeimos, jaunimas“, - pastebėjo Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Laivuose likę jūrų turistai savarankiškai vaikšto po miestą. Klaipėdiečių išmonės reikalas užimti juos, pasiūlyti kažką originalaus. Ne veltui atplaukus dideliems laivams vyksta amatų mugės.

Uosto direkcijos iniciatyva 2018-aisiais kruizinių laivų keleiviams ketinama pasiūlyti naujovę – nemokamą elektroninį gidą. Mobilioji programėlė trimis kalbomis padės susipažinti su uostamiesčio objektais. Ji sukurta pagal ES remiamą projektą „Žaliasis kruizų uostas“.