Dirba „ledlaužiais“

Šventojoje įsteigta socialinio tinklo „Facebook“ grupė „Šventosios uostas“. Joje informacija pateikiama su didele doze humoro.

„Dirbam ledlaužiais“, – pavadintas vienas iš filmuotų šviežių siužetų. Jame du vyrukai valtyje Šventosios uosto įplaukos kanale laužo ledus.

Paaiškinta, kad jie taip priversti dirbti ledlaužiais, nes paveldinis ledlaužis „Perkūnas" parduotas į Panamą.

Su ledų laužymu susijęs posakis tinka ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Ledus Šventojoje tenka laužti ir tam, kad be pinigų, kurie nuplaukė kaip ES paramą, reikia pabandyti atstatyti Šventosios uostą.

Šventojoje aktyviai veikia buriavimo ir laivybos entuziastų grupė, kuri turi siekį atkurti Šventojoje uostą. Vienas iš tos grupės atstovų žurnalistas Kęstutis Oginskas jau kelintus metus įvairiuose Lietuvos miestuose pristatinėja specialiai pasigamintų istorinių stendų parodą apie Šventosios uostą.

Leidžia laikraštį

Šventojoje veikia ir asociacija „Šventosios seniūnijos bendruomenė“. Ji įkurta dar 2013 metais.

Ši bendruomenė kartu su bendrove „Armedika“ ėmėsi leisti laikraštį pavadintą „Šventosios respublika“.

Pirmasis jo šių metų numeris 2000 egz. tiražu platintas nemokamai. Šventosios laikraštis platinamas ir Šventosios seniūnijos bendruomenės internetinėje svetainėje „Sventosios.lt“.

Laikraščio redakcinė kolegija Aras Tarabilda, Livija Grajauskienė, Mikelis Balčius, Audronė Bukauskienė, Domininkas Jurevičius. Pastarasis ir Šventosios seniūnijos bendruomenės pirmininkas.

Pirmajame numeryje pristatyta žinia, kad Šventosios uosto atstatymą pradės nuo antrojo etapo. Tai yra nebus statomi molai.

Uostas be molų

Apie tokį Šventosios uosto atstatymo variantą viešai pradėta kalbėti nuo šių metų pradžios. Pirmą kartą tai išgirdau sausio viduryje, kai Šventojoje su vietiniais žvejais ir bendruomene susitiko Žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas.

Tuomet Palangos savivaldybės mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas teigė, kad promenadinio uosto, koks buvo sumanytas Šventojoje už maždaug 40 mln. eurų, nepavyks pastatyti, nors jam išduotas statybos leidimas.

Anot jo, Palangos savivaldybė mato Šventojoje realiai įgyvendinamą kuklesnį uosto variantą. Jo statyba prasidėtų nuo antrojo etapo – žvejų reikmėms skirto uosto be molų, bet su nuolat laivybos kanalą valančia žemsiurbe.

R.A. Mikalkėnas teigė, kad už maždaug 2,1 mln. eurų būtų rekonstruota gatvė į uostelį, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, įsigyta žemsiurbė (tam numatyta 156 tūkst. eurų), nutiesti komunikacijos ir vandentiekio tinklai, laivų ir įrangos laikymo ir remonto angaras, sugautos žuvies iškėlimo iš laivų įranga.

Planuota, kad tokio uostelio statybai apie 1,7 mln. eurų skirtų Žemės ūkio ministerija, apie 250 tūkst. eurų Palangos savivaldybė, 170 tūkst. eurų būtų panaudota iš Šventosios žuvininkystės vietos veiklos rėmimo fondo. Vėliau, jei Vyriausybė surastų pinigų, vyktų pirmasis ir kiti šio uostelio statybos etapai.

Dar tikisi ES paramos

Šventosios uosto atstatymas be molų sulaukė ir nemažai kritikos. Neva taip būtų pakartotas vienos politinės partijos Šventojoje jau vykdytas uostelio atstatymas. Tuomet jūra išgilintą uostelį užnešė labai greitai. Kai kurie laivai jau sunkiai galėjo išplaukti po uostelio atidarymo.

Praėjusią savaitę žengtas rimtas žingsnis perimant Šventosios uostą iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos. Palangos savivaldybė apsisprendė, kad norėtų jį perimti. Tam, kad Šventosios uostas būtų perduotas Palangos savivaldybei, turi būti pakeistas šio uosto įstatymas. Vyriausybė prašys Seimo klausimą svarstyti skubos tvarka. Geriausiu atveju įstatymas gali įsigalioti nuo liepos 1 dienos.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus yra teigęs, kad perdavus Šventosios uostą pateiktų ES paraišką jo atstatymo paramai gauti. Uosto atstatymo darbai būtų vykdomi etapais ir užtruktų keletą metų.

Šventosios uosto atstatymui ES parama jau buvo numatyta iš 2007–2013 m. paramos. Bet dėl užsitęsusių detaliojo plano teismų nebuvo spėta laiku parengti dokumentų ir ES parama tuometinio susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio sprendimu buvo perduota keliams tiesti.