- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje vyksta procesai, kurie susiję ir su jos akcionavimu kitais metais.
Griežti investicijų planai
Akcionavimui ruošiamoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje didėja turto dalis, kuri visa kol kas priklauso valstybei.
Ar bus kitaip, tai yra ar bent kokia nors dalis priklausys ir Klaipėdos miesto savivaldai, parodys laikas. Bent jau Klaipėdos miesto savivaldybė yra pareiškusi norą gauti dalį valstybei priklausančio Uosto direkcijos turto. Taip pat į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdybą yra įtrauktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.
Šiandien aišku viena, kad iki kitų metų liepos 1 d. planuojama akcionuoti Uosto direkcija artimiausiems metams turės itin griežtus investicijų planus. Ji iki 2022 metų yra numačiusi investuoti net 407 mln. eurų.
Ir valstybė, ir savivaldybė, jei jai tektų dalis Uosto direkcijos akcijų, dėl intensyvių investicijų vargu ar galėtų tikėtis kokių nors dividendų per artimiausius metus.
2017 metų investicijos
Vyriausybė priėmė nutarimą pagal kurį uosto direkcijos turtas bus didinamas 28 mln. 833 tūkst. 972 eurais.
Iš jų 28 mln. 713 tūkst. 912 eurų sudarys per 2017 m. ir 2018 m. pirmus du mėnesius įsigyto turto ir atliktų darbų vertė. Per 2017 m. valstybės turto dalis dėl investicijų didėjo 24,05 mln. eurų. Didžiausi atlikti darbai buvo Malkų įlankos gilinimas iki 14,5 metrų, įskaitant apsauginės sienutės įrengimą (7,76 mln. eurų), 67 ir 68 krantinių rekonstrukcijos II ir III etapai (4,28 mln. eurų), 101-105 krantinių rekonstrukcijos (4,24 mln. eurų), uosto geležinkelių statyba ir remontas (2,21 mln. eurų), 139-140 krantinių rekonstrukcija (2,03 mln. eurų). Šiemet per pirmuosius 2 mėnesius atlikta darbų už 3,46 mln. eurų. Daugiausiai 1,13 mln. eurų vėl buvo skirta 67 ir 68 krantinių rekonstrukcijos II ir III etapams, 781 tūkst. eurų - Malkų įlankos gilinimui.
Likusią 120 tūkst. 60 eurų dalį sudarys kartu su Lietuvos geležinkeliais įgyvendinto Krovinių ir prekių informacinės sistemos modernizavimo sistemos vertė. Šis projektas atliktas naudojantis Europos regioninės plėtros fondo ir valstybės biudžeto lėšomis.
Turtas nuolat didėjo
Valstybės nuosavybę atitinkantis Uosto direkcijos turtas pastaraisiais metais nuolat didėjo. 2015 m. jis siekė 384 mln. 5 tūkst. eurų, 2016 m. - 406 mln. 141 tūkst. eurų, 2017 m.- 430 mln. 425 tūkst. Eurų.
Šiemet turto dalis didėjo labiausiai - net 28,83 mln. eurų. Valstybės nuosavybę atitinkantis Uosto direkcijos turtas šiemet jau siekia 459,26 mln. eurų.
Panašu, kad dėl investicijų uosto turto vertė per ateinančius metus dar labiau didės. Pagal Uosto direkcijos 2018–2021 m. strateginį veiklos planą šiemet suplanuota 31,47 mln. eurų, 2019 m. - 129,37 mln. eurų, 2020 m. - 143,76 mln. eurų, 2021 m. - 102,47 mln. eurų investicijų, kurios didins uosto kapitalą.
Krantinių statybos ir rekonstrukcijos projektams (įskaitant molų rekonstravimą) numatoma 72 proc. dalis, akvatorijos gilinimo darbams – 18 proc., geležinkelio kelių statybai ir rekonstrukcijai - 6 proc., projektavimo darbams (įskaitant išorinio uosto projektavimą) – 1 proc., privažiavimo keliams sutvarkyti – 1 proc. 36 proc. investicijų Uosto direkcija numato finansuoti nuosavomis lėšomis. Numatoma panaudoti ES struktūrinių fondų finansavimą. 2019–2021 m. laikotarpiu planuojama imti ir naujas paskolas.
Iki 2020 m. pabaigos Uosto direkcija yra suplanavusi išgilinti Malkų įlanką iki 14,5 m,
pradėti uosto laivybos kanalo išgilinimo iki 17 m rangos darbų I etapą, kurį planuojama užbaigti 2022 m., pradėti molų rekonstrukcijos ir Kuršių nerijos šlaito stabilumą užtikrinančius statybos darbus, kuriuos planuojama užbaigti 2022 m., iki 2021 m. pabaigos, įvykdžius išorinio giliavandenio uosto statybos paruošiamuosius darbus, parengti galimus išorinio uosto statybos projektinius sprendinius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje3
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos4
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...