- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko valdyba dviem ekonomikos srities mokslininkams skyrė 10 tūkst. ir 5 tūkst. eurų vertės premijas. Vlado Jurgučio premija skirta Audingai Baltrūnaitei už aktualų mokslinį darbą apie ryšį tarp politinių partijų rėmimo ir viešųjų pirkimų baigties, o premija už ekonomikos srities disertaciją – Karoliui Liaudinskui, nagrinėjusiam Lietuvos ir kitų Europos šalių finansinių tarpininkų kainodarą, rizikos valdymą ir racionalumą.
Vlado Jurgučio vardo premijos laimėtoja A. Baltrūnaitė moksliniame darbe „Political Contributions and Public Procurement: Evidence from Lithuania“ („Politikų rėmimas ir viešieji pirkimai“), publikuotame viename geriausių ekonomikos mokslo akademinių žurnalų „Journal of the European Economic Association“, analizuoja, ar įmonės, remdamos politinių partijų kampanijas, sulaukia didesnės sėkmės viešuosiuose pirkimuose. Autorė, remdamasi Lietuvos duomenimis ir kūrybiškai pasinaudodama įstatymo pakeitimais, uždraudusiais verslui remti politines partijas, nustato, kad viešųjų pirkimų konkursų laimėjimo sėkmė įmonėms, rėmusioms politikus iki įstatymo priėmimo, sumenko 5 proc. punktais įsigaliojus draudimui remti.
„Mano prielaida buvo ta, kad yra du būdai, kaip galima pasiekti norimą rezultatą nepažeidžiant įstatymų ir išvengiant nereikalingo žiniasklaidos dėmesio – apibrėžiant itin siauras konkurso sąlygas, kad jas realiai atitiktų tik tam tikra įmonė, arba nutekinant konfidencialią informaciją, pavyzdžiui, apie laimėjimui „reikiamą“ kainą. Analizuoti duomenys patvirtino pastarąją schemą“, – teigia A. Baltrūnaitė, šiuo metu dirbanti ekonomiste Italijos centriniame banke.
Anot jos, šis tyrimas yra originalus tuo, kad iliustruoja, kokią realią naudą įmonėms duoda parama politikai. Papildomi skaičiavimai, be kita ko, parodė, kad dėl dirbtinai išaugintų kainų viešasis sektorius viešiesiems pirkimams išleisdavo gerokai daugiau lėšų. Šios įžvalgos palaiko politinių kampanijų skaidrinimo šalininkų nuomonę, argumentuojančių, kad reikėtų riboti privačiojo sektoriaus įtaką valstybiniam sektoriui.
K. Liaudinskas disertacijoje „Essays in Financial Intermediation“ („Finansinis tarpininkavimas“) įrodo, kad kapitalas ne visada paskirstomas efektyviai, nes dėl informacijos asimetrijos net ir sėkmingai dirbančioms įmonėms yra brangu keisti bankus, o šie gali tuo pasinaudoti, priversdami jas permokėti už paskolas. Remdamasis Lietuvos bankų sektoriaus duomenimis, K. Liaudinskas nustato, kad probleminių bankų uždarymas gali ne tik sustiprinti finansinį stabilumą, bet ir reikšmingai sumažinti skolinimosi kainą verslui, priverstam ieškoti naujo banko. Tiesa, toks teigiamas efektas nebuvo nustatytas tiriant sveiko banko filialo uždarymą tinklo optimizavimo tikslais.
Autorius disertacijoje taip pat nagrinėja finansinio tarpininkavimo klausimus: daro išvadą, kad profesionalūs investicijų valdytojai ne visada elgiasi racionaliai, o visiškai automatizuoti akcijomis prekiaujantys algoritmai tokios problemos išvengia.
„Išvados, gautos tiriant bankų uždarymo atvejus, yra svarbios siekiant sukurti geresnes skolinimosi sąlygas verslui ir užtikrinti šalių finansinį stabilumą. O algoritmų elgsenos tyrimo rezultatai padeda nuspėti tolesnę finansų pasaulio raidą, suvokti robotizacijos galimybes ir įvertinti vieną kertinių prielaidų ekonomikos teorijoje – kad žmonės visada priima racionalius sprendimus“, – teigia premijos laureatas K. Liaudinskas, šiuo metu dirbantis tyrėju Norvegijos centriniame banke.
Lietuvos bankas kiekvienais metais rugpjūčio–rugsėjo mėn. kviečia ekonomikos mokslininkus ir apsigynusius disertaciją ekonomikos ir finansų mokslų daktarus teikti paraiškas gauti premiją. Pateiktus darbus vertina komisija, kurią sudaro mokslininkai iš Lietuvos banko Tyrimų centro, Lietuvos ir užsienio universitetų atstovai. Šiemet komisija nagrinėjo 5 mokslo darbus Vlado Jurgučio premijai gauti ir 5 paraiškas premijai už ekonomikos mokslo disertaciją.
Lietuvos banko Vlado Jurgučio premija įamžina akademiko profesoriaus Vlado Jurgučio, pirmojo Lietuvos banko valdytojo, nuopelnus nacionalinei bankininkystei. Jos dydis – 10 tūkst. eurų. Lietuvos banko premija už ekonomikos srities disertaciją skiriama siekiant apdovanoti geriausių ekonomikos arba su ja susijusių sričių disertacijų, apgintų per paskutinius dvejus metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d., autorius. Jos dydis – 5 tūkst. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Liutvinskas: reikia diskutuoti dėl viso įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad Europos Sąjungai (ES) būtina diskutuoti ne tik dėl pelno iš įšaldyto Rusijos turto, bet ir viso turto skyrimo Ukrainai. ...
-
Istorinė akimirka: Kaune į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upinė barža1
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste į vandenį nuleista upinė barža, galinti vienu metu gabenti iki 90 konteinerių. Tai istorinis momentas visai laivybai, nes krovinių gabenimas vidaus vandenimis padės ne tik sutaupyti, bet ir že...
-
Seime pateiktas projektas, kuriuo numatoma efektyvinti valstybės rezervo administravimą ir sudarymą
Antradienį Seime pateiktas Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo numatoma efektyvinti rezervo administravimą ir sudarymą bei leisti įgaliotoms institucijoms įsitraukti į kaupiamų maisto produktų įsigijimo procesą. ...
-
I. Šimonytė: Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę2
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę. Anot jos Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio planuojamos diskusijos neturėtų sukelti problemų sieki...
-
Seimas linkęs pritarti įstatymo pataisoms, palengvinančioms paramos skyrimą biodegalų gamybai tvarką
Seimas yra linkęs pritarti įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama supaprastinti paramos, skiriamos pažangiųjų biodegalų gamybai ar alternatyviais degalais varomų transporto priemonių įsigijimui, tvarką. ...
-
Kokią valiutą uostamiestyje keičia klaipėdiečiai ir miesto svečiai?
Besiruošiantys kelionei žmonės dažnai svarsto, ar vykstant į kitą šalį derėtų turėti tos šalies pinigų. Dažnas pasikliauna banko kortele, tačiau nemažai keliautojų iš anksto pasirūpina ir grynaisiais. Kokią valiutą ...
-
Į apyvartą išleidžiamos naujos serijos „Mano pasakos“ kolekcinės monetos3
Lietuvos bankas (LB) kitą savaitę į apyvartą išleis kolekcines monetas, skirtas pasakai „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“. Tai trečioji pasaka, įamžinta monetų serijoje „Mano pasakos“. ...
-
Seimas imasi siūlymo įteisinti investicinę sąskaitą
Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti grupės skirtingų frakcijų atstovų parengtas įstatymo pataisas, siūlančias įteisinti Investicinės sąskaitos modelį. ...
-
Apklausa: bankai skolinimo standartų šiemet iš esmės nekeitė
Lietuvos komerciniai bankai pirmąjį šių metų ketvirtį iš esmės nekeitė skolinimo sąlygų ir standartų, tačiau keli bankai sušvelnino būsto paskolų standartus, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
K. Navickas: neturiu tikslo būti ministru visą kadencijos laiką4
Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad laimėjęs šalies vadovo rinkimus jis koreguotų Vyriausybės sudėtį, labiausiai kritikuojamas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako neturintis tikslo išbūti ministru visą kadencij...