Registruotas jaunimo nedarbas sudaro 13,5 proc. Tai – 2,2 proc. daugiau nei prieš mėnesį ir 8 proc. daugiau nei pernai spalio 1 d. Gausesnė jaunimo registracija Užimtumo tarnyboje prasidėjo vasarą. Birželį besikreipiančių jaunuolių skaičius šoktelėjo 1,3 karto. Rugsėjį tarp naujų klientų daugiau nei pusė – 51,7 proc. (19 tūkst.) buvo jaunimas iki 29 metų. Jų skaičius išaugo 48,8 proc., palyginti su rugpjūčiu.

Spalio 1 d. mažiau registruota jaunimo su profesine kvalifikacija ir aukštuoju universitetiniu išsilavinimu, tačiau didesnė dalis neturi profesinio pasirengimo.

Jaunų ilgalaikių bedarbių, kurie nedirba ilgiau nei pusę metų, – 8,5 tūkst. Daugiausiai darbo neturinčių jaunuolių buvo Alytuje – 19,5 proc., Kaune – 18,9 proc., Lazdijų rajone – 17,8 proc. Mažiausiai – Pakruojo rajone – 3,7 proc., Neringoje – 5,4 proc. ir Birštone – 5,9 proc.

Rugsėjį į Užimtumo tarnybą kreipėsi daugiausiai – 74,3 proc. įgijusių vidurinį išsilavinimą, 14,5 proc. – aukštąjį. Darbo ieškojo daugiau merginų nei vyrų – 53,8 proc. Didžiąją dalį jaunų klientų – net 80,7 proc. sudaro 16–24 metų asmenys. Pirmąjį rudens mėnesį šios amžiaus grupės jaunimo nedarbas šoktelėjo nuo 10,8 proc. iki 14,5 proc.

Rugsėjį tarp naujų registruotų jaunuolių iki 29 metų 8,3 tūkst. buvo mokymo įstaigų klientai: 35,8 proc. arba 6,6 tūkst. studijavo, 9,4 proc. (1,7 tūkst.) mokėsi.

Net 64,4 proc. tų, kurie rugsėjį kreipėsi į Užimtumo tarnybą, turi darbo patirties. Iš jų 66,4 proc. dirbo pagal darbo sutartį, 5,5 proc. vykdė savarankišką veiklą, 2,2 proc. dirbo pagal verslo liudijimą ir 0,1 proc. buvo individualios įmonės savininkais.

Per devynis šių metų mėnesius 4,5 tūkst. jaunuolių iki 29 metų dalyvavo Užimtumo tarnybos organizuojamose užimtumo priemonėse – tai yra kas trečias aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvis. Palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, 83,8 proc. augo jaunimo, pradėjusio dalyvauti remiamo įdarbinimo priemonėse, skaičius, labiausiai mažėjo gavusių paramą judumui. Iš viso 2,3 tūkst. jaunų asmenų padedant šioms priemonėms įsitvirtino darbo rinkoje, nurodoma Užimtumo tarnybos pranešime. Kas trečias (1,4 tūkst.) aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvis rinkosi paramos mokymuisi priemones: profesines kvalifikacijas ar kompetencijas įgis 1,2 tūkst. jaunuolių, pameistrystėje, stažuotėje dalyvavo 0,2 tūkst.

Didžioji jaunimo dalis dirbo prekybos, paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose veikiančiose įmonėse – būtent šiuos sektorius labiausiai paveikė paskelbtas karantinas ir ekstremali situacija. Darbdaviams persvarsčius veiklos perspektyvas, buvo optimizuotos funkcijos ir darbo jėgos apimtys, o tai sąlygojo mažiau kvalifikuotų, mažesnę darbo patirtį turinčių darbuotojų mažinimą.