Pustrečio šildymo sezono taikytas nulinis PVM tarifas centralizuotam šildymui baigė galioti šių metų gegužę.

„Labai apibendrintai kalbant tai šiek tiek pigesnio (galima tikėtis sezono – BNS) negu praėjusį, jeigu klimato sąlygos bus panašios. (Reikia – BNS), kad nebūtų didelių žemų temperatūrų, šalčių, kurių paskutiniu metu buvome išvengę. Bet faktorių didelį turės PVM (9 proc. – BNS), kuris sugrįžta į sąskaitas. Ir tai bus didžiausias įtaką darantis faktorius“, – LRT radijui šeštadienį sakė V. Lukoševičius.

„Proporcingai 9 proc. prisidės prie faktinės sąskaitos“, – kalbėjo jis.

Šilumos tiekėjų asociacijos vadovo teigimu, daugumai didžiųjų miestų, tarp jų ir Vilniui, didžiąją dalį šilumos pagaminant iš biokuro, kuro įtaka šildymo kainoje mažėja.

Todėl, anot V. Lukoševičiaus, didžiuosiuose miestuose, kurie turi didelį vartotojų tankį, šilumos kainos sieks 5–6 centus už kilovatvalandę (kWh, be PVM), tuo metu mažesniuose miestuose, kur didelę galutinės kainos dalį dalį sudaro pastoviosios išlaidos, šilumos kaina gali siekti 10 centų.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) rugsėjo pradžioje prognozavo, kad atpigus biokurui centralizuotai tiekiama šilumos energija artėjantį šildymo sezoną, palyginti su praėjusiu, pigs 1–2 proc. – vidutiniškai iki 7,2 cento už kilovatvalandę (be PVM).

LEA direktorė Agnė Bagočiutė tuomet sakė, kad ateinantį šildymo sezoną nebegaliojant nuliniam PVM tarifui šildymas neturėtų brangti, nes didžiąją dalį kainos sudaro kuro dedamoji.

2023–2024 metų žiemos sezoną vidutinė šilumos kaina Lietuvoje siekė 7,3 cento už kWh, 2022–2023 metų – 8,9 cento. Tačiau nuo 2022 metų sausio iki praėjusio šildymo sezono pabaigos laikinai nebuvo taikomas 9 proc. PVM tarifas centralizuotam šildymui.