„Matote, 5 proc. punktų pelno mokesčio padidinimas yra visiškai nepagrįstas. Nes pelno mokestis pastaraisiais metais iš įmonių pusės buvo mokamas didesnis, tačiau įprastai jis santūrus su kitais mokesčiais. Ir tiek padidinus tą mokestį, tas pelnas gali pasitraukti iš Lietuvos, įmonės persiregistruos ir turėsime mažesnį rezultatą“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.
Polikas tikino sveikinantis verslo iniciatyvą „4 procentai“, bet siekiant tvaraus gynybos finansavimo tikslų, anot jo, reikia orientuotis į 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) tikslą. Iškilus didesnio finansavimo poreikiui, pasak V. Mitalo, būtų galima skolintis.
„Tikrai gera iniciatyva iš verslo ir visuomenės pusės. Aš suprantu, kad yra nemažai aktyvių žmonių, turinčius skirtingus verslus, kurie prisideda prie šios iniciatyvos kėlimo“, – sakė jis.
„Iš artimiausio laikotarpio uždavinių turime pasiekti 3 proc., neskaičiuojant laikino bankų solidarumo įnašo. Tai yra bent 3 proc. fiksuotą kasmetinį šalies gynybos biudžetą. Ir visa tai, kas virš 3 proc., būtų galima pasiekti iš skolintų pinigų tarptautinėse ir vidaus rinkose, obligacijomis ir savanorišku prisidėjimu“, – paaiškino jis.
Visgi, V. Mitalas sakė, kad prie gynybos finansavimo norintys prisidėti verslai galėtų tai padaryti savarankiškai.
Iš artimiausio laikotarpio uždavinių turime pasiekti 3 proc., neskaičiuojant laikino bankų solidarumo įnašo. Tai yra bent 3 proc. fiksuotą kasmetinį šalies gynybos biudžetą.
„Finansų ministerija neblogai išskleidė alternatyvas. Ir aš manau, kad įskaitant, jog ministerija judės su savanorišku modeliu, jis prisidės dešimtimis mln. eurų prie šalies gynybos per metus. Ir čia labai aktyvūs gyventojai ir verslas galės ir savanoriškai pademonstruoti, kaip tie 4 proc. artėja prie realybės“, – teigė V. Mitalas.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis kovo pabaigoje siūlė, kad verslui parodžius pasiryžimą prisidėti prie Lietuvos krašto apsaugos finansavimo, galima diskutuoti apie 5 proc. pelno mokesčio padidinimą.
ELTA primena, kad kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.
Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.
Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.
Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.
Seimo opozicinės frakcijos pateikė savo siūlymus dėl papildomo finansavimo gynybai. Tarp jų – pasiūlymai įvesti bankų turto mokestį, gynybos obligacijos, pelno mokesčio didinimas, šešėlio mažinimas.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
Siekdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos jungiasi į iniciatyvą „4 procentai“.
Naujausi komentarai