Vytauto Šilinsko teigimu, 25 tūkst. trečiųjų šalių darbuotojų kvota nustatoma atsižvelgiant į darbo rinkos situaciją.

„Matome, kad nedarbas Lietuvoje yra apie 7 proc., 150  tūkst., gal šiek tiek daugiau asmenų nedirba. (...) Jeigu ne visi, o bent 100 tūkst. žmonių, kurie darbo ieško, dirbtų, kas mėnesį būtų 100 mln. eurų darbo užmokesčio pajamų“, – penktadienį LRT radijui teigė kadenciją baigiantis ministras.

„Mes manome, kad prioritetas visų pirma turėtų būti lietuvių įdarbinimas. Tokioje Kalvarijoje, Ignalinoje nedarbas yra virš 12 proc., tikrai galime atsivežti iš ten žmonių ir nebūtina vežtis iš Centrinės Azijos, kuri šiuo metu populiariausia“, – teigė V. Šilinskas.

V. Šilinsko įsakymo projekte siūloma 2025 metais įsileisti dirbti 24,83 tūkst. užsieniečių, arba 0,9 proc. Lietuvos gyventojų.

Lietuvos logistikos įmonės jau pareiškė dėl per mažos kvotos kursiančios darbo vietas ir investuosiančios kaimyninėse šalyse. Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas (TTLA) siūlo įtvirtinti maksimalią leistiną kvotą – apie 40 tūkst. Organizacijos teigimu, leidus įdarbinti dar 15 tūkst. darbuotojų vežėjai 2025 metai sumokėtų 112 mln. eurų daugiau mokesčių.

Iki šiol 40 tūkst. kvota taikyta darbuotojų atsivežimui palengvintomis sąlygomis. 

Seimo sprendimu nuo kitų metų metinė kvota trečiųjų šalių darbuotojams bus nustatoma griežčiau – ji negalės būti didesnė nei 1,4 proc. ankstesnių metų liepą Lietuvoje nuolat gyvenusių asmenų.