„Stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) nebuvo politikų, kurie priešintųsi tai idėjai, kilusiai prieš 4-5 metus, kad dauguma valdybos narių VVĮ turi būti nepriklausomi žmonės, atėję iš verslo ir nešantys geriausią verslo praktiką. (...) Aš džiaugiuosi, kad šiandien, lyginant su 2015 m., mes depolitizavome VVĮ, dauguma valdybos narių dabar yra nepriklausomi. Pirmas depolitizacijos etapas pavyko, dabar yra antras - suprasti, kur mes atėjome“, - konferencijoje teigė V. Sinkevičius.

Kaip kalbėjo ministras, daugeliu atvejų verslas yra pripratęs veikti agresyvioje konkurencinėje aplinkoje, o VVĮ dažnai užima monopolinę funkciją, kurios niekas kitas neatlieka valstybėje, todėl užduotas agresyvus, verslui būdingas tonas ne visada atneša geriausią rezultatą, nes VVĮ daromi sprendimai dažnai turi daug didesnį poveikį, nei priimami privačių įmonių.

„Pavyzdžių apstu - turime Registrų centro vadovą, kurio vadovaujamas Registrų centras turėtų teikti nemokamus duomenis visiems, bet tada iš ko išgyvens Registrų centras? Lietuvos pašto nesenas pavyzdys, kai paštas neatnešė žmonėms pensijų. Valstybei tai buvo didelė staigmena. (...) Tačiau matome ir daug gerų pavyzdžių - „Litexpo“, „Toksika“, - teigė V. Sinkevičius.

Pirmas depolitizacijos etapas pavyko, dabar yra antras - suprasti, kur mes atėjome.

Ministro lūkestis, - kad Lietuva būtų tų šalių sąraše, kuriose VVĮ valdysena pripažinta geriausia.

„Mano pagrindinis lūkestis, - kad nepriklausomi valdybos nariai padėtų vadovui, matytų jo klaidas, bet tikrai nebūtų taip, kad pripuolamai reaguoja į vieną ar kitą problemą, o vėliau nėra grįžtamojo ryšio. (...) Mūsų tikslas - būti tarp tų šalių, kur VVĮ valdysena laikoma pavyzdinė. Neabejoju, kad kartu galime to tikslo pasiekti. Vienas būdų - stiprinti Valdymo koordinavimo centrą, jo kompetencijas“, - teigė V. Sinkevičius.

Įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūros“ direktorius Vidas Danielius sakė, kad per pastaruosius ketverius metus VVĮ grąža siekė 600 mln. eurų, o VVĮ šiandien yra dviem trečdaliais mažiau nei prieš dešimtmetį - jų skaičius susitraukė nuo 164 iki 54.

„Dalis įmonių buvo uždarytos, privatizuotos, reorganizuotos, kai kurios įmonės yra sujungtos, pavyzdžiui, urėdijos, kelių priežiūros įmonės“, - konferencijoje teigė V. Danielius.

Pasak jo, netolimoje praeityje VVĮ valdyboje turėjo ne tik politinio pasitikėjimo, bet ir tiesiogiai ministerijų skirtų narių.

„Šiandien noriu pasidžiaugti, kad iš visų įmonių turime daugiau nei pusę nepriklausomų valdybos narių, pirmininkų ir turime absoliutų nulį politinio pasitikėjimo tarnautojų. Aišku, tai susiję ir su stojimu į EBPO“, - sakė V. Danielius.

Seimo narys, Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys teigė, kad, pasižiūrėjus į kai kurių kitų šalių gero valdymo standartus, juose atsispindi keliami žymiai aukštesni reikalavimai VVĮ valdybos narių nepriklausomumui.

„Olandijoje, man net buvo keista, įmonės vadovybė neturi būti turėjusi jokių santykių ar net susitikimų su nepriklausomu nariu iš viso. Tokio griežto (reglamento. - ELTA) dar niekur nesu skaitęs. Taip pat yra ir atlyginimų klausimas, kaip yra motyvuojami valdybos nariai gerai dirbti ir ar jie yra iš viso motyvuojami“, - nuogąstavo V. Poderys.

Kaip konferencijoje teigė įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūros“ direktorius, didžiosioms VVĮ Lietuvoje taip pat pradėti taikyti griežtesni privalomi skaidrumo reikalavimai: reglamentuotas lūkesčių raštų rengimas, nustatyti tikslai įmonėms, reikšmingai išplėstas gerosios valdysenos indeksas, kuriuo vertinami per 200 įmonės kriterijų.

Pasak jo, įmonės vis labiau atitinka pastarojo indekso reikalavimus.

„Bendrai valdysena gerėja. (...) Pagrindiniai sėkmės elementai - aiškūs lūkesčiai ir tikslai kolegialių organų nariams ir vadovybėms, finansinių rezultatų priežiūra ir kompetentingas strateginis planavimas“, - sakė V. Danielius.

Kaip ELTA jau rašė, remiantis „Stebėsenos ir prognozių agentūros“ duomenimis, VVĮ rinkos vertė 2017 m. pabaigoje sudarė 5,9 mlrd. eurų. Valstybei šios įmonės uždirbo 5,1 proc. nuosavo kapitalo grąžos (2016 m. - 4,8 proc.), tačiau bendrovės „EPSO-G“ nuosavo kapitalo grąža 2017 m. buvo minus 1,2 proc., kai Vyriausybės nustatyta šiai bendrovei nuosavo kapitalo grąža yra 8,8 proc.

Be to, Vyriausybės nustatyto nuosavo kapitalo grąžos rodiklio antrus metus iš eilės nepasiekė tokios susisiekimo sektoriaus įmonės, kaip Lietuvos oro uostai, bendrovė Telecentras, o Miškų urėdijos uždirbo 33,2 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno, 17,1 proc. mažiau nei Vyriausybės nustatytas reikalavimas. Rodiklis nepasiektas antrus metus iš eilės.

Valstybei paskirtų dividendų ir pelno įmokų suma sudarė 172,9 mln. eurų ir, palyginti su 2016 m., išaugo 42,7 proc. Susisiekimo sektoriaus įmonės į valstybės biudžetą už 2017 m. paskyrė 65,7 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų. Tai - 62,7 mln. eurų daugiau nei už 2016 m., tačiau energetikos sektoriaus įmonės už ataskaitinį laikotarpį valstybei paskyrė 15,7 proc. mažiau nei 2016 m.