- Valdas Pryšmantas, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisija (EK) siūlo griežtinti oro, vandens ir nuotekų taršos kontrolę ir iki 2030 metų šią taršą sumažinti bent 2,5 karto. Siekiant šio tikslo norima suteikti gyventojams teisę į kompensacijas už žalą sveikatai, patirtą dėl taršos, o gamintojus – įpareigoti mokėti už taršą ar gaminti neteršiant aplinkos.
Tokias ES Aplinkos oro kokybės ir Miesto nuotekų valymo direktyvų pataisas inicijavo Lietuvos deleguotas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys Virginijus Sinkevičius.
„Keliame kartelę aukščiau ir siekiame, kad nacionaliniu lygiu būtų įsipareigota sumažinti labiausiai taršių elementų taršą bent 2,5 karto nuo dabar iki 2030 metų“, – BNS sakė trečiadienį siūlomus pokyčius Briuselyje pristatęs V. Sinkevičius.
Anot jo, šiuos siūlymus pavertus realybe Europos Sąjungoje (ES) apie 80 proc. sumažėtų mirčių dėl oro taršos – dėl jos Bendrijoje kasmet miršta apie 300 tūkst., Lietuvoje – apie 2,5 tūkst. žmonių.
Siūloma ES piliečiams suteikti teisę į kompensacijas dėl ligų, susijusių su tarša, dagiau įgaliojimų žadama ir institucijoms.
„Piliečiai turės teisę kreiptis į teismą ir siekti žalos atlyginimo, jeigu su oro tarša susiję neįgyvendinti teisės aktai turėjo įtakos jų pablogėjusiai sveikatai. Taip pat norime suteikti daugiau įgaliojimų institucijoms, kurios galėtų taikyti griežtesnes normas“, – teigė V. Sinkevičius.
Anot jo, Eurobarometro apklausos rodo, kad oro tarša Bendrijoje labiausiai didėja dėl pramonės įmonių ir valdžios institucijų neveikimo.
Bendrijoje iki 2050-ųjų siekiama nulinės oro taršos. V. Sinkevičius sako, kad tai pasiekti įmanoma.
„Priemonių yra įvairių, pradedant nuo miestų, kokias priemones jie naudoja, jų rodomą pavyzdį, viešasis transportas. Yra įvairių sprendimų, Komisija neturi konkrečių pasiūlymų, yra kalbama apie siekiamus standartus, o kiekviena šalis taikys tai, kas jai tinkamiausia, geriausiai įgyvendinama“, – sakė eurokomisaras.
Vandens telkinių ir požeminių vandenų taršą norima mažinti iki 2045 metų griežtinant nuotekų valymo ir mirkoteršalų stebėsenos standartus, o į teršalų sąrašą įtraukiant 24 naujas medžiagas, kurios mokslininkų pripažintos kaip pavojingos sveikatai. V. Sinkevičiaus teigimu, šių medžiagų gamintojai turės mokėti už valymą.
„ES nuotekose 92 proc. aptinkamų teršalų atsiranda dėl vaistų ir kosmetikos naudojimo, dėl to gamintojai turės mokėti už nuotekų valymo išlaidas ir kurti naujus netaršius produktus, kad juose nebūtų toksiškų medžiagų“, – BNS sakė EK narys.
Direktyvos pakeitimuose taip pat numatyta, kad iki 2040 metų nuotekų valymas turi tapti energetiškai neutralus: pagaminti daugiau energijos nei suvartoti.
Komisijos pasiūlymai bus svarstomi Europos Parlamente, šiam pritarus jie būtų įgyvendinami pamažu, nustatant atskirus taršos mažinimo tikslus 2030, 2040 ir 2050 metams bei suteikiant valstybėms bei verslui pereinamuosius laikotarpius siekti norimo rezultato.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą4
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo1
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės3
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės24
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...