Pasak Vito Vasiliausko, bankai turi solidų kapitalo rezervą, o įmonės – pakankamas lėšų atsargas, kad įveiktų trumpalaikį likvidumo šoką.

„Padarėme testavimą ir bendra žinutė būtų, kad iš principo nuostoliai, jeigu jie būtų patirti bankiniame sektoriuje, būtų atlaikyti ir negalima būtų kalbėti apie pažeidimus kapitalo pakankamumo rodiklio, kurio minimalus reikalavimas yra 8 procentai. Bankai tikrai turi pakankamai sukaupę rezervų, sprendimas neišmokėti dividendų dar labiau tuos rezervus padidino, sprendimai dėl anticiklinio kapitalo rezervo atlaisvinimo taip pat suteikė papildomo manevro laisvę“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.

Pasak jo, net ir esant pačiam blogiausiam scenarijui, kai bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėtų beveik 10 procentinių punktų, jie vis dar su atsarga viršytų minimalius reikalavimus. Bazinio ekonomikos scenarijaus atveju, bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėtų 4,9 procentinio punkto.

Šių metų pirmąjį ketvirtį, preliminariais duomenimis, bankų kapitalo pakankamumas siekė 22,6 procento.

Priklausomai nuo ekonomikos scenarijaus, paskolų portfelio nuostolingumas 2020-2021 metais siektų 3,3-6,9 proc. (430-970 mln. eurų), didžioji dalis kredito nuostolių (apie 80 proc.) būtų patiriama iš paskolų verslo klientams. Bankų veiklos pajamos sumažėtų 14-38 procento.

Bankai taip pat būtų pajėgūs atlaikyti trečdalio indėlių atsiėmimą – net penkis kartus daugiau nei per didžiausią istorijoje indėlių nuosmukį ankstesnės krizės metu. Tuomet daugiausia bankų sektoriuje indėlių sumažėjo 2008 metų spalio mėnesį – 6,2 procento.

Anot V. Vasiliausko, Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priklausomybė nuo juos patronuojančių bankų, palyginti su ankstesne ekonomine krize yra ženkliai sumažėjusi. Užsienio bankų indėliai šiuo metu sudaro tik 6,5 proc. šalies bankų turto, kai 2008 metais šis rodiklis siekė 43 procentus.