- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies ir užsienio ekspertai antradienį Lietuvos banko surengtoje ekonomikos konferencijoje įvardija opiausias darbo rinkos problemas, dalijasi gerąja patirtimi ir siūlo sprendimus. Nepalankios ilgalaikės demografinės tendencijos, technologijų pažanga, dėl darbuotojų migracijos ryškėjantys regioniniai skirtumai yra iššūkiai Lietuvos darbo rinkai, nuo kurių sprendimo priklausys, kokias darbo vietas turėsime ateityje ir kokią gerovę susikursime.
„Turime bene labiausiai pastaraisiais dešimtmečiais nukraujavusią darbo rinką Europos Sąjungoje. Darbingo amžiaus gyventojų per 20 metų Lietuvoje sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Jei nebus reikšmingų pokyčių, darbuotojų pasiūla per ateinančius 10 metų dar sumažės maždaug tiek, kiek ji dabar sudaro Klaipėdoje ir Šiauliuose kartu“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Anot jo, menkstanti darbo jėgos pasiūla gali lemti ateityje didėsiančią įtampą darbo rinkoje, netvarų atlyginimų augimą, kylančias konkurencingumo problemas, ribotas verslo plėtros galimybes. Tai gali lemti lėtesnį ekonomikos augimą ir neigiamai atsiliepti viešiesiems finansams. Darbuotojų trūkumo problemą bent iš dalies padeda spręsti šiemet po dešimtmečių pertraukos į teigiamą pusę besikeičiantis migracijos balansas.
Jei nebus reikšmingų pokyčių, darbuotojų pasiūla per ateinančius 10 metų dar sumažės maždaug tiek, kiek ji dabar sudaro Klaipėdoje ir Šiauliuose kartu.
„Jei migracijos srautai iki metų pabaigos esmingai nesikeis, šiemet pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį į Lietuvą atvyks daugiau žmonių, nei iš jos išvyks. Tai padės sušvelninti įtampą šalies darbo rinkoje. Tačiau turime įvertinti ne tik didesnės imigracijos teikiamą naudą, bet ir galimus iššūkius“, – nurodo V. Vasiliauskas.
Pasak jo, tam, kad galėtume gauti didžiausią naudą iš imigracijos, šaliai būtina aiški migracijos politika.
Viena iš besitraukiančios ir senstančios visuomenės galimybių, o kartu ir grėsmių – technologinė pažanga ir spartesnė užduočių, kurias atlieka žmonės, automatizacijos plėtra. Automatizacija didina darbo našumą ir gali padėti Lietuvai atremti menkstančios darbuotojų pasiūlos iššūkius. Tačiau tiems žmonėms, kurių darbo vietas užims robotai ir mašinos, teks persikvalifikuoti ir įgyti naujų įgūdžių, kad galėtų dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbus. Tačiau jau dabar, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, apie trečdalis žmonių Lietuvoje patenka į kvalifikacijos neatitikimo statistiką - jų įgūdžiai neatitinka darbo rinkos reikalavimų. Dėl to Lietuva turi judėti tokios švietimo sistemos link, kuri būtų lanksti ir orientuota į visą gyvenimą trunkantį mokymą – formalųjį ir neformalųjį, apimantį suaugusiųjų švietimą ir efektyvų perkvalifikavimą. Tai – vienintelė galimybė parengti žmones spartiems struktūriniams pokyčiams. Priešingu atveju pajamų nelygybė tik didės dėl technologinės pažangos užribyje likusių žmonių.
Technologinei pažangai vis labiau keičiant darbo pobūdį ir poreikius, gali ir toliau didėti regionų atskirtis - gerai apmokamos darbo vietos dažniau kuriamos didmiesčiuose, pritraukdamos gabiausius darbuotojus iš regionų. Apie galimus atskirties didėjimo problemos sprendimų būdus – regionų politiką ar susikoncentravimą į didžiuosius miestus – taip pat bus diskutuojama konferencijoje.
„Darbo rinka XXI amžiuje: kokį kelią pasirinksime?“– jau trečioji Lietuvos banko rengiama metinė ekonomikos konferencija. Šiose konferencijose šalies ir užsienio ekspertai, akademinės ir verslo bendruomenės atstovai aptaria aktualiausias ir didžiausią riziką keliančias problemas ir siūlo galimus sprendimus politikos formuotojams. Pirmoji konferencija buvo skirta pajamų nelygybės problematikai. Pernai tartasi, kaip sukurti tvarią pensijų sistemą, kuria pasitikėtų ne tik jos autoriai, bet ir Lietuvos žmonės. Šiųmetėje darbo rinkos iššūkiams skirtoje konferencijoje savo įžvalgomis dalijasi Lietuvos banko, Vyriausybės strateginės analizės centro, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Harvardo, Brėmeno, Varšuvos universitetų atstovai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus16
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...