Kokios išmokos priklauso tėvams, auginantiems vaikus, ir kur dėl jų reikia kreiptis, pasakojo socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Jekaterina Navickė.

– Ar tėvai apskritai žino, kokios išmokos priklauso vaikams, ir ar visuomet jomis pasinaudoja?

– Išmokų vaikams iš tiesų yra daug. Vien pagal išmokų vaikams įstatymą yra, atrodo, dvylika rūšių. Tačiau dažniausiai tėvai pasinaudoja tiek vaiko pinigais, tiek „Sodros“ įvairiomis išmokomis, kurios priklauso, tiek ir nedraudiminėmis išmokomis. Galbūt dažniausiai žmonės nepasiima piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams. Galbūt dalis žmonių tiesiog nežino, kad jiems gali priklausyti.

– Bet iš tiesų, tikriausiai nesuklysiu sakydamas, kad dažniausiai žinomos yra dvi išmokos – gimus vaikui ir kasmėnesiniai vaiko pinigai. Tiesa?

– Taip. Bet, kaip minėjau, tarkime, „Sodros“ išmokomis, vadinamomis motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokomis, tikrai labai aktyviai šeimos naudojasi. Žinoma, norėtųsi, kad galbūt tėčiai labiau naudotųsi ir aktyviau įsitrauktų į vaiko priežiūrą. Tai bandoma skatinti.

– Dar kalbant apie išmokas: kokių jų yra ir kam jos priklauso, sakote, nepasiturinčiųjų šeimų išmokų žmonės neprašo. Kodėl? Tai nežinojimas ar gėdos jausmas?

– Kaip minėjau, išmokos yra kelių rūšių. Vienos yra universalios – dažniausiai visi paima ir pasirašo tuos prašymus. Nors žiniasklaidoje irgi kartais pasirodo pranešimų: „Kam man čia imti, jeigu labai gerai uždirbu“. Bet skaičiai rodo, kad visi pasiima „Sodros“ išmokas taip pat. O kas liečia jau piniginę socialinę paramą, tai yra kelios priežastys, kodėl žmonės nepasiima. Dažniausiai – stigma, nenoras kreiptis, nenoras, kad kaimynai sužinotų. Taip pat vis dar egzistuoja vadinamas atidirbimas už paramą, kuris dabar, kaip tik rudenį, bus svarstomas Seime. Ar nereikėtų galbūt panaikinti tą vadinamą visuomenei naudingą veiklą? Dažnai tai yra labai paprasti ūkio darbai savivaldybėse. Žmonės vengia ir kartais nesikreipia. Skirtingais vertinimais – tarp ketvirtadalio ir net iki pusės galimų gavėjų nepasinaudoja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet nepasiturinčių išmoka, kuri, kaip sakote, dažniausiai nenaudojama, kur apskritai dėl jos reikia kreiptis ir šiaip dėl visų išmokų? Vis tik tai yra pinigai, kuriuos skiria valstybė ir kurie prisideda prie paties vaiko auginimo?

– Kalbant apie įvairius gyvenimo atvejus, ne vien tik apie vaiko gimimą, bet ir apie labai skirtingas situacijas, rekomenduočiau kiekvienam pasižiūrėti puslapį kasmanpriklauso.lt. Ten yra tokia paprasta, supaprastinta kalba, surašytos ne tik išmokos. Šeimos politika nėra vien tik išmokos – tai yra ir parama būstui įsigyti, išsinuomoti, tai yra ir socialinės paslaugos, gali būti papildomos garantijos darbo rinkoje, mamadieniai, tėvadieniai. Beje, jais irgi skirtingai naudojasi. Pasižiūrėkite, kas ten priklauso.

„Sodros“ puslapyje kiekvienas gyventojas gali prisijungti prie savo paskyros ir susitvarkyti visus reikalingus dokumentus, taip pat sužinoti informaciją, jeigu tai yra paramos arba universalios išmokos. Taip pat yra taip vadinama SPIS elektroninė sistema. Praktiškai visus dokumentus galima sutvarkyti arba kreiptis į savo savivaldybę.

Jekaterina Navickė / A. Ufarto / ELTOS nuotr.

– Kalbant apie išmokas jūsų akimis, ar tie dydžiai, esant dabartinėms kainoms, yra adekvatūs? Galbūt nuo kitų metų yra siūlymas didinti tuos pačius vaiko pinigus arba išmoką gimus vaikui, nes kuomet gimsta mažylis, pirkinių yra apstu.

– Taip, čia visuomet klausimas: kiek yra per mažai, kiek yra per daug. Europos Sąjungos kontekste stipriai nepakankamai finansuojame, tarkime, mūsų pensijas. Bet kas liečia šeimą ir vaikus, atitinkame Europos Sąjungos vidurkį, kartais netgi kai kur esame dosnesni. Tarkime, mūsų „Sodros“ išmokos gimus vaikui ir vėliau vaiko priežiūrai, kur galima rinktis iki pusantrų metų arba iki dviejų metų, dažnam danui ar belgui, kur daug trumpesnės trukmės ir mažesni išmokų dydžiai, lyginant su alga – jiems antakiai pasikelia, kad tokios dosnios tos išmokos. Kas liečia universalias išmokas ar vaiko pinigus, žinoma, turėjome infliacijos laikotarpį. Bet šiemet, palyginus su praeitais metais, paramos išmokos didėjo apie 27 procentais. Tai buvo gan didelis šuolis.

– Šeimos sako: pinigai pinigais, bet mums trūksta socialinių paslaugų, ypač jeigu vaikas turi šiokių tokių problemų dėl vystymosi, tų pačių darželių. Ar yra planuojama į tai irgi investuoti?

– Kaip ir minėjau, pinigai pinigais, bet vaikai yra mūsų pagrindinis turtas. Mūsų Konstitucijos 38 straipsnyje įrašyta, kad tai yra valstybės pagrindas ir kad valstybė rūpinasi ir globoja. Žinoma, vaiko išlaikymas ir teisė bei pareiga pirmiausia atitenka tėvams – valstybė tik prisideda. Ypatingai didmiesčiuose yra problema, kas liečia vaiko priežiūrą, ikimokyklinį ar priešmokyklinį laikotarpį. Bet, pavyzdžiui, apie ką dažnas iš tėvelių gal nežino – nuo šių metų yra naujas instrumentas, kai tėvai gali gauti, berods, 364 eurų išmoką tiems, kurių vaikai neina į darželį ir juos prižiūri auklės, kurios dirba pagal individualią veiklą, pagal sutartį, oficialiai. Jie taip pat gali gauti papildomą išmoką. Bandoma plėsti tiek tinklą, tiek ir kitus instrumentus.