„Išlaidos bus apribotos, bet vis dėlto mes turime ir tokių išlaidų, kurias galbūt vis tiek didinsime – tai yra būtent krašto gynyba. (…) Turime tokių išlaidų, kurios mums egzistenciškai svarbios“, – Eltai sakė finansų ministras.

K. Vaitiekūno teigimu, nors erdvės derėtis dėl didesnių biudžeto išlaidų su Europos Komisija (EK) Lietuva turi, analogiškų poreikių yra ir kitose bendrijos valstybėse, ypač esančiose prie rytinės bendrijos sienos.

Dėl to, pasak jo, biudžeto formavimą naujosios fiskalinės drausmės taisyklės turėtų paveikti iš dalies.

„Supraskime, kad Europoje yra ir kitų šalių, kurioms tas fiskalinis tvarumas kelia tam tikrų problemų – turbūt žinome ir Prancūziją, kur labai didelės išlaidos socialinei sistemai, taip pat yra mūsų kaimynai, kurie taip pat turi rengtis situacijai, kai gali tekti užtikrinti šalies apginamumą savo jėgomis“, – teigė ministras.

„Tų išlygų yra, bet, be abejo, kad Europos Komisija turbūt vertins kiekvieną atvejį atskirai“, – pridūrė jis.

Vyriausybė pritarė keisti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, vietoje kelių rodiklių nustatant vieną – leistiną valstybės biudžeto išlaidų augimo ribą, kuri kitais metais sieks 5,2 proc.

Anot finansų ministro, nacionalinius dokumentus Lietuvai reikia keisti Europos Sąjungoje (ES) pakeitus fiskalinės drausmės taisykles – jas apibrėžiant ne pagal deficito, tačiau pagal išlaidų augimo lygį.

„Dabar išlaidų dydis yra tas rodiklis, kuris riboja mūsų fiskalinę erdvę, reiškia ir vidaus dokumentas, tas konstitucinis įstatymas, turi atitikti tai, koks yra europinis reguliavimas“, – Eltai sakė K. Vaitiekūnas.

Nauja tvarka yra didinama fiskalinė erdvė, bet išsaugomas viešųjų finansų tvarumas – lieka galioti Mastrichto kriterijai, 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) deficito riba ir 60 proc. BVP skolos lygis.

Anot Vyriausybės, išlaidos taps pagrindu vertinant biudžeto tvarumą nacionaliniu ir ES lygiu, kas leis atsisakyti dabartinės daugiapakopės fiskalinės drausmės taisyklių sistemos ir užtikrins, kad biudžeto planavimas būtų skaidresnis ir lengviau prognozuojamas.

Savivaldybės – prieš siūlomus fiskalinės drausmės pakeitimus

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) jau anksčiau pasisakė prieš Vyriausybės sprendimą panaikinti dabar galiojančią biudžeto balanso lankstumo taisyklę – prie einamųjų metų pajamų pridėti praėjusiais metais sukauptus savivaldybės biudžeto nepanaudotų pajamų likučius.

Anot savivaldybių, taip kitais metais jos netektų teisės panaudoti apie 600 mln. eurų ankstesniais metais sutaupytų lėšų, kas mažintų finansavimą investiciniams projektams, civilinei saugai, kelių infrastruktūrai ir kitoms reikmėms.

59 iš 60 šalies savivaldybių kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo pirmininką Juozą Oleką, premjerę Ingą Ruginienę ir parlamento narius, prašydami nepritarti įstatymo projektui.

„Jeigu būtų priimta siūloma įstatymo redakcija ir savivaldybės netektų galimybės savarankiškai planuoti biudžetus bei perkelti lėšas iš vienų metų į kitus, Lietuvos savivaldos potencialas investuoti būtų fundamentaliai pakirstas“, – rašoma merų kreipimesi.

Savivaldybės siūlo išsaugoti biudžeto balanso lankstumo taisyklę dėl likučių pridėjimo prie pajamų.

Kreipimąsi pasirašę merai teigė, kad savivaldybių biudžetai yra vieni labiausiai nacionalinėmis fiskalinėmis taisyklėmis suvaržyti visoje Europos Sąjungoje (ES), o Lietuvos savivaldybių investicijos atsilieka nuo euro zonos vidurkio ir nauja tvarka labiau apribos jų veiklą ir potencialą.