Energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį kreipėsi į didžiuosius Lietuvos degalinių operatorius dėl su Rusijos invazijos į Ukrainą pradžia sutapusio degalų kainų padidėjimo.

Pasak ministerijos, nuo vasario 24 dienos kai kuriose šalies degalinėse kuro kaina pakilo beveik dešimtadaliu, nors objektyvių priežasčių tokiam augimui nebuvo.

Energetikos ministro atstovė spaudai Vita Ramanauskaitė BNS teigė, jog tokius duomenis pateikė Lietuvos energetikos agentūra, be to ministerija gavo ir gyventojų skundų.

Konkurencijos taryba BNS taip pat teigė pastaruoju metu iš vartotojų gavusi pranešimų dėl kylančių degalų kainų ir pati stebinti padėtį mažmeninėje rinkoje.

Verslo atstovai: brangimą lemia auganti naftos kaina

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas teigė, jog degalinių marža sudaro mažiau nei 1 proc. degalų kainos, o kuro brangimą lemia dėl karo Ukrainoje sparčiai auganti pasaulinė žaliavinės naftos kaina.

„Po vasario 24 dienos pačios žaliavinės naftos kaina šoko į viršų ir pasiekė šimtą dolerių už barelį, ko nėra buvę anksčiau. (...) Žaliavinės naftos kaina lipa į viršų. Tai reiškia, kad degalų savikaina objektyviai auga. Ir čia nėra tik Lietuvoje, čia yra globalios tendencijos – tokius skaičius rodo pasaulinė naftos birža. Kad degalai brangsta, yra tam objektyvūs kriterijai“, – BNS tvirtino E. Cicėnas.

Anksčiau jis BNS teigė, kad nafta sudaro mažiau nei 25 proc. galutinės degalų kainos ir degalinių švieslentėse tiesiogiai neatsispindi.

Pasak E. Cicėno, degalų kainą gali didinti ir degalinėse išaugęs jų poreikis.

„Pavyzdžiui, jeigu degalų poreikis yra didelis ir degalinės planuoja savo atsargų papildymus. Jeigu konkrečioje degalinėje nuperkama daug degalų, jų reikia užsisakyti papildomai. O neplanuotas jų vežimas yra papildomi kaštai, kurie vėl atsigula į galutinę degalų kainą“, – sakė asociacijos vadovas.

Didmeninė degalų kaina didėja sparčiau nei degalinės ją atspindi savo švieslentėse.

E. Cicėnas tvirtino, kad pasaulinė situacija kuro kainoms poveikį turi ir nepaisant to, ar degalinėse prekiaujama anksčiau didmeninėje rinkoje mažesne kaina įsigytais degalais.

„Yra kainos formulė, kaip apskaičiuojama degalų kaina. Degalų tiekimas iš gamintojo valdomų bazių, kas yra „Orlen Lietuva“, vyksta kiekvieną dieną. (...) Į kainos formulę sudedami skaičiai, kurie yra išvežimo iš terminalo metu. O išvežimo iš terminalo laikas priklauso nuo pasirašytos sutarties, bet netgi tą pačią dieną vežant iš ryto ar vakare, kaina gali būti skirtinga, aišku, centų ribose. Bet, kai taip sparčiai kyla kainos ir pasaulinėje biržoje, tai tiesiog kitaip ir būti negali, nes tokia yra kainodara ir čia toli gražu ne lietuviška praktika“, – aiškino E. Cicėnas.

Pasak jo, dauguma asociacijai priklausančių degalinių operatorių šiuo metu nepasiekia standartinės mažmeninės degalų pardavimo maržos.

„Didmeninė degalų kaina didėja sparčiau nei degalinės ją atspindi savo švieslentėse“, – tikino E. Cicėnas.

Degalinių tinklo operatorės „Circle K Lietuva“ vadovas Skirmantas Mačiukas tikino, jog įmonė nesinaudoja dėl karo Ukrainoje išaugusiu degalų poreikiu ir žada, kad kainos išliks kiek įmanoma žemos.  

„Rusijos karinės intervencijos į Ukrainą akivaizdoje nesiruošiame dirbtinai naudotis kiek išaugusiu degalų poreikiu. Suprasdami situacijos jautrumą patvirtiname, kad kainos ir toliau išliks kiek galima žemos ir keisis tik atsižvelgiant į savikainos augimą. Ir toliau elgsimės atsakingai. Raginame sąžiningai elgtis ir kitus šalies mažmeninės degalų prekybos sektoriaus atstovus“, – komentare BNS teigė S. Mačiukas.

Degalai per savaitę brango 0,9-4,4 proc.

Ministras D. Kreivys kelia klausimą, ar didindami kainas degalinių tinklai nepiktnaudžiauja dėl karo Ukrainoje išaugusia degalų paklausa.

„Mūsų žiniomis, degalinėse vis dar prekiaujama anksčiau didmeninėje rinkoje mažesne kaina įsigytais degalais, tad kyla klausimų dėl kainų augimo pagrįstumo bei skaidrumo. Kyla abejonių, ar degalinių tinklai nepiktnaudžiauja susidariusia padėtimi, didinami degalų kainas būtent tuo metu, kai prasidėjus karui Ukrainoje didelis skaičius vairuotojų nusprendė pilnai užsipildyti kuro bakus ir išaugo degalų paklausa“, – pranešime teigė D. Kreivys.

Pirmadienio naftos produktų kainų Lietuvoje vidurkį apskaičiuojančios ir kiekvieną antradienį šią informaciją Europos Komisijai perduodančios Lietuvos energetikos agentūros BNS pateiktais duomenimis, vasario 21 dieną vidutinė A95 benzino litro kaina buvo 1,51 euro, dyzelino – 1,462 euro, suskystintų naftos dujų – 0,712 euro.

Tuo metu vasario 28 dieną A95 benzinas kainavo 2,8 proc. daugiau – 1,552 euro, dyzelinas – 4,4 proc. iki 1,527 euro, suskystintos dujos – 0,9 proc. iki 0,719 euro.

Vasario 24 dienos rytą prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, balandžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ buvo padidėjo iki 101,27 JAV dolerio už barelį. Tuo metu kovo mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) padidėjo iki 96,24 JAV dolerio.

Trečiadienį ryte naftos kainos buvo peržengusios 110 JAV dolerių už barelį ribą.