- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kitąmet Vyriausybė svarsto ne tik didinti vadinamuosius vaiko pinigus, bet ir skurdžiai gyvenančioms šeimoms mokėti papildomas pašalpas, teigia premjeras Saulius Skvernelis.
„Be abejo, mes nuosekliai didinsime, kas susiję su vaiko pinigais. Bet svarstysime ir diskutuosime, kad didinant universalią išmoką galėtume dar kalbėti ir įgyvendinti tas priemones, kurios taip pat padėtų skurdo mažinimo srityje“, – ketvirtadienį Seime svarstant praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitą sakė Vyriausybės vadovas.
„Tai yra vertinant šeimos pajamas didinti galbūt iki dviejų valstybės remiamų pajamų dydžių, kad būtų galima prie tos universalios išmokos dar išmokėti gerokai didesnę individualią, priklausomai nuo šeimos vertinimo“, – sakė S. Skvernelis.
Būtų galima prie tos universalios išmokos dar išmokėti gerokai didesnę individualią, priklausomai nuo šeimos vertinimo.
Valstybės remiamų pajamų dydis šiuo metu siekia 122 eurus. Išmoka už vaiką sudaro 50 eurų, už neįgalų vaiką – 70 eurų.
Pasak premjero, papildomos išmokos sumažintų šeimų, ypač nepilnų, riziką nukristi žemiau skurdo ribos.
„Jeigu bus toks sutarimas, nuo kitų metų galėtume pradėti tai įgyvendinti“, – teigė S. Skvernelis.
Pristatydamas praėjusių Vyriausybės veiklos ataskaitą premjeras tvirtino, kad 2018-aisiais maksimaliai stengtasi resursus nukreipti į socialines sritis: didinti atlyginimai, pensijos, vaiko pinigai, įvairios išmokos.
Praėjusius metus Vyriausybės vadovas ataskaitoje vadina ypač gerais šalies ekonomikai.
„2018 metai Lietuvos ekonomikai buvo ypač sėkmingi, o kai kuriose srityse pasiekta istoriškai geriausių rezultatų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis“, – tvirtino jis.
S. Skvernelio teigimu, Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimo tempas pernai siekė 3,4 proc., nedarbo lygis sumažėjo ir nukrito iki 6,2 proc., šalies darbo užmokestis padidėjo 9,6 proc., suvaldytas maisto kainų augimas.
Vyriausybės vadovas teigė, kad rezultatų duoda ir pradėtos struktūrinės reformos. Anot jo, sutrumpėjo eilės pas gydytojus, didėjo mokytojų ir medikų atlyginimai, gyventojų pasitikėjimas valstybės institucijomis per metus paaugo nuo 65 proc. iki 71 proc., emigracijos ir imigracijos santykis geriausias nuo 1990-ųjų.
Kita vertus, anot premjero, kai kuriais atvejais nepavyko suvaldyti rizikų.
„Manau, kad reikėjo gal daugiau pastangų suvaldyti tas rizikas, kuriomis pasinaudota kalbant apie sveikatos priežiūros reformą. Nuėjo tas naratyvas dėl ligoninių naikinimo, kad bus uždaroma, mes nesuvaldėme tos rizikos. Įstatymų paketas sustojo, buvo vetuotas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.
„Galbūt buvo galima daugiau išreikalauti ir išspausti kalbant apie kultūros sektorių. Tik šiandien kalbame apie kultūros pagrindų strategiją, kultūros pagrindų įstatymą“, – pridūrė jis.
Vyriausybės vadovas apgailestavo, kad mokesčių reforma buvo supriešinta su viešojo sektoriaus finansavimu.
„Buvo galima padaryti geriau, natūralu. Jeigu yra kas gali padaryti geriau, prašau, tegu imasi atsakomybės ir tą daro“, – apibendrino S. Skvernelis.
Seimo opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažino, kad Lietuvos ekonomika auga, tačiau, anot jos, palyginti net su kitomis regiono šalimis, kaimynams praėję metai buvo sėkmingesni.
„Vertinant šią Vyriausybės veiklos ataskaitą, akį rėžia, kad išskiriamos tokios sritys kaip sėkmingos – švietimo, socialinės apsaugos ir sveikatos apsaugos“, – teigė ji.
V. Čmilytė-Nielsen tvirtino švietime ypatingų pasiekimų neįžvelgianti.
„Juk etatinio mokytojų darbo apmokėjimo reforma sukėlė didžiausią šios Vyriausybės krizę. Reforma, kuri privertė tris ministrus atsistatydinti, tikrai kaip sėkminga negalėtų būti vertinama“, – sakė ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės2
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?2
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...