Vandens tiekėjai tikisi, kad įsigaliojus naujajam įstatymui atsiras galimybė ne tik atnaujinti bei modernizuoti nugyventą smulkių įmonių valdytą vandens ūkį, bet ir neprireiks didinti geriamojo vandens kainų vartotojams, rašo "Lietuvos žinios".

Seimo priimtą ir prezidentės pasirašytą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą inicijavusios Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius teigė, jog svarbiausia naujojo įstatymo galios akto pozicija yra ta, kad numatoma sustambinti vandens tikimo įmones taip, kad šią paslaugą teiktų vienas juridinis asmuo savivaldybėje.

"Yra daugybė smulkių įmonių, kurios šią paslaugą tariamai teikė nuo sovietinių laikų, - durpynai, buvusios kolūkinės organizacijos ir panašios, tačiau didžioji šio ūkio dalis jau taip nugyventa, paslauga jau iš esmės ir neteikiama. Visą ūkį perdavus savivaldybių įmonėms, atsiras galimybė racionaliai paskirstyti investicijas į ūkio atnaujinimą ir modernizavimą nedidinant vandens tiekimo kainos vartotojams", - tvirtino B. Miežutavičius.

Asociacijos duomenimis, vandens ūkiui atnaujinti iki 2020 metų reikėtų maždaug 4,8 mlrd. litų investicijų. Pirminiais skaičiavimais, iš dabar sunkiai besiverčiančių 360 vandens tiekėjų, tarp kurių yra bankrutuojančių žemės ūkio bendrovių, durpynų ar buvusių gamyklų, turėtų likti 60 profesionalių įmonių.