- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės kontrolė nustatė, kad 40 procentų šalies kelių – labai prastos būklės: ant jų dangų ne tik provėžos, bet ir didžiulės atsivėrusios duobės, kurias keičia ne remonto darbai, o įspėjamieji ženklai. Ekspertai beda pirštu į sumas – kasmet nusidėvėjusių dangų remontams buvo skiriama vos po 12 mln. eurų. Ministerija teisinasi ir pakeitė pinigų skyrimo tvarką, pasakojama LNK reportaže.
Už kelių būklę šalyje yra atsakinga Kelių direkcija. Jos vadovas tvirtina, kad anksčiau vykdyti projektai įgyvendinti tinkamai.
„Tačiau praėjus tam tikram laikui (virš dešimt metų), juos reikia remontuoti“, – kalbėjo Kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.
Tvarkymui pinigų neužtekdavo, mat nuo 2016 metų kelių atnaujinimui ministerija kiekvienais metais skirdavo vos po 12 mln. eurų. Už tokią sumą, sakoma, kad padaryti negalima praktiškai nieko.
Kelininkų atstovai tvirtina, kad beveik 3 mlrd. vertas valstybės turtas nugrimzdo į paraštes.
„Jeigu mes savo namų parketo grindis neprižiūrėsime dešimt metų, kaip jos atrodys? Jos bus tiesiog nudėvėtos ir mums reikės jas iš esmės keisti“, – teigė asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Važiavimas gatvėmis – lyg loterija: kas apvažiuoja duobes, išsisuka nuo nuostolių, o kas į jas pataiko – smarkiai paplonina piniginę ir yra priverstas vaikščioti pėsčiomis.
„Šiuo metu yra apie 75 tūkst. Pernai irgi buvo panašiai“, – sakė Lietuvos draudimo transporto draudimo agentas Paulius Ilbertas.
Susisiekimo ministerija teisinasi, kad tai, kas užrašyta dokumentuose, nebeveikia.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Yra keliai, kuriuose intensyvumas yra didesnis negu planuota, tad ta danga, konstrukcija, kuri buvo skaičiuota prieš 10–15 metų, neatitinka ir kelias greičiau nusidėvi“, – kalbėjo Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovas Vladislavas Kondratovičius.
Ministerija pakeitė ne kelių susidėvėjimo metodikas, o pinigų skyrimo tvarką: panaikino rezervą ir jį išdalino. Todėl valstybinės reikšmės keliams nuo šiol bus skiriama beveik 70 proc. lėšų, o likusi dalis – vietiniams keliams. Kas bus atnaujinama regionuose, spręs ir Vyriausybė.
„Tie prioritetai mūsų netenkina. Mes kartais pamatome, kad išasfaltuoja vieną ruožą, tada bėga asfaltuoti kitą kraštą. Mes taip nedarytume. Paskirtumėme lėšas, išasfaltuotume tą ruožą, kad to krašto gyventojai turėtų patogų susisiekimą“, – teigė Prienų rajono meras Alvydas Veicekauskas.
Nors ir įvestas trimetis planavimas, bet lėšos skirstomos kiekvieniems metams.
Bet ministrai atiduoti vadžių savivaldai nenori, esą keliai bus asfaltuojami pagal partinius interesus. Kelių finansavimo pertvarką Seimui pristatęs Marius Skuodis žadėjo, kad ji bus ypač skaidri. Ministras tvirtino, kad neis pirmtakų pramintais keliais, kai pinigai buvo dalinami pagal politikų rinkimų apygardas.
Kolegos pastebi, kad kol kas laikytis skaidrumo pažadų nesiseka.
„Visa šių metų suma nuėjo Klaipėdos Baltijos prospektui. Tai klausimas, ar miestas finansuojamas pagal partinę priklausomybę“, – sakė savivaldybių asociacijos viceprezidentas Vitalijus Mitrofanovas.
Dėl pinigų dalybų keliams anksčiau priekaištauta buvusiam susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui. Jis kaltintas dosniai skirstęs juos rajonams, kuriuose jis arba jo atstovaujamos partijos nariai kandidatavo į Seimą, o kelios dienos po pralaimėtų rinkimų 100 tūkst. eurų atiteko ir tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio gatvės tvarkymui.
Savivaldybių vadovai pastebi, kad nauja tvarka atneš daugiau lėšų, bet neramina, ar jos bus panaudotos.
„Nors ir įvestas trimetis planavimas, bet lėšos skirstomos kiekvieniems metams ir jeigu vienais metais nepavyktų nupirkti dalies darbų ir dalis lėšų nebūtų panaudotos, tai jos į kitus metus nepersikeltų“, – pasakojo Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus.
Ekspertai skaičiuoja, kad norint atnaujinti daugumą nusidėvėjusių Lietuvos kelių, kasmet prireiktų nuo 50 iki 100 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...