- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Verslo atstovai tikina, kad jiems per sunku apmokėti darbuotojų koronaviruso testus, todėl prašo valdžios šias išlaidas kompensuoti.
Darbdavių organizacijos siūlo įvairius galimus kompensavimo būdus, tačiau valdžios atsakymų kol kas neišgirdo.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė anksčiau Seimo „darbiečių“ frakcijoje užsiminė, kad ministerija vertina galimybę prisidėti prie testavo apimčių didinimo ir „tai susiję su verslo atlaisvinimu“. Tačiau ministerija BNS daugiau komentarų apie tai nepateikė.
Kai kurie Seimo nariai sako, kad finansinių paskatų darbdaviams testuoti savo darbuotojus ir dabar užtenka.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis Seimo Ekonomikos komitete šią savaitę pranešė, kad testų kompensavimas jau derinamas su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tačiau pastaroji BNS daugiau informacijos šiuo klausimu taip pat nesuteikė.
„Ekspertai dalyvauja tik kaip patariantieji, o procesas yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rankose“, – BNS atsakė ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta.
Tuo metu verslas ragina prie Vyriausybės suburtą sveikatos ekspertų tarybą skubiau apsispręsti dėl darbuotojų testų kompensavimo.
„Iš įmonių gauname daug paklausimų dėl tokios paramos. Tokia priemonė suteiktų didesnio pasitikėjimo ir sąžiningesnio elgesio – noro testuotis, o tai viena iš viruso plitimo užkardymo priemonių kartu su vakcinacija“, – nurodo iniciatyvos autoriai.
Finansinių paskatų darbdaviams testuoti darbuotojus yra
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sako, kad verslas nerodo didelio noro mokėti už darbuotojų testus, nes jie esą brangūs.
„Įmonės bandė testuoti, bet tas testavimas brangus. Kai kurios įmonės sako, kad reikia pasiekti, jog testų kainos nebūtų pučiamos iki kosminių. Sako, jie gali prisidėti, bet su sąlyga, kad tie, kurie testuoja, nedarytų biznio iš to“, – BNS teigė parlamentaras.
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas nurodė, kad iki šiol verslas nėra pateikęs siūlymų dėl testų kompensavimo.
„Jeigu gausime įmonių prašymus, svarstysime“, – BNS teigė parlamentaras.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas konservatorius Antanas Matulas tvirtina pažįstantis įmonių savininkų, kurie testuoja savo darbuotojus ir neprašo jokių kompensacijų. Tačiau jis pripažįsta, kad visuotinas testavimas būtų naudingas.
„Užsikrečiama darbovietėse, ligoninėse ir šeimose. Logiška būtų, kad kai kuriose įmonėse testavimas būtų tikslinis, visaapimantis, kad išsiaiškintų realią situaciją“, – BNS kalbėjo jis.
Be kita ko, A. Matulas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje greitųjų antigenų testų trūksta.
„Padėtį gelbėtų greitieji antigenų testai (...) Bet jų nelabai ir turime. Didžiulė spraga, nes labai rimto instrumento neturime valdyti pandemijai“, – tvirtino jis.
M. Majauskas tikino, kad finansinių paskatų darbdaviams testuoti savo darbuotojus ir dabar yra.
„VMI yra išaiškinusi, kad testai, pats jų paėmimas yra susiję su darbo sauga, todėl tokios išlaidos atskaitomos iš apmokestinamų pajamų. Tokiu būdu mažinamas pelno mokestis. Darbuotojams, gavusiems tokią paslaugą, nereiktų papildomai susimokėti gyventojų pajamų mokesčio“, – BNS tvirtino jis.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė primena, kad sąskaita turi būti išrašoma įmonei, o ne asmeniškai darbuotojui.
„Visos išlaidos, būtinos darbų saugos užtikrinimo priemonėms, ir paslaugos, kurioms priskiriamas ir darbuotojų tikrinimas dėl koronaviruso, priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Nebent sąskaita išrašyta ne įmonei, o darbuotojui asmeniškai“, – tvirtino ji.
Įmonių pelno mokestis siekia 15 proc. arba 5 proc. (kai įmonėje dirba iki 10 žmonių ir pajamos neviršija 300 tūkst. eurų.), o pirmus metus dirbančioms įmonėms taikomas nulinis tarifas.
Verslui lengvatų neužtenka, siūlo testus kompensuoti kaip vaistus
Tačiau Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tikina, kad įmonėms, norinčioms savo lėšomis testuoti darbuotojus, dabartinių mokesčių lengvatų neužtenka.
„Antigenų testai 100 darbuotojų turinčiai įmonei per mėnesį gali kainuoti apie 10 tūkst. eurų. Tai dideli pinigai“, – skaičiavo jis.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Rimas Varkulevičius irgi sutinka, kad išlaidų testams įtraukimas į sąnaudas nemažina finansinės naštos įmonei. Jis siūlo testus kompensuoti per mokesčių, išskyrus „Sodros“ įmokas, užskaitas.
„Užtenka, kad valstybė leistų padaryti užskaitą per mokesčius. Juk pinigų nereikia – iš valstybės gryno pinigo niekas neprašys“, – BNS teigė rūmų vadovas.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas norėtų, kad testų kompensavimui būtų leidžiama naudoti subsidijas, skirtas padengti būtiniausius kaštus. Tam reikėtų išmokas šiek tiek padidinti, tačiau tik labiausiai nuo krizės nukentėjusiam verslui.
„Nemanau, kad reikėtų kompensuoti įmonėms, kurios užsiaugino pelnus ir COVID-19 joms atvėrė naujas konkurencines galimybes, todėl reikia kalbėti tik apie įmones, kurios nukentėjo“, – kalbėjo D. Arlauskas.
A. Romanovskis siūlo šias kompensacijas taikyti panašiai, kaip vaistams, o jomis galėtų naudotis svarbiausiuose valstybei sektoriuose dirbantys žmonės.
„Valstybė galėtų vos ne pagal kompensuojamų vaistų principą kompensuoti fiksuotą sumą antigenų testams tam tikriems sektoriams, kurių veikimas labai svarbus. Čia jau kalba eina apie kai kurių paslaugų teikimą ir gamybą, kuri laiko ekonomiką. Žmonės moka PSD, tai kompensacijos būtų PSDF sritis“, – kalbėjo A. Romanovskis.
Pasak D. Čibirienės, testų paslauga galėtų būti įtraukta į kitų medicinos paslaugų sąrašą, nustatant, kiek tokių testų per mėnesį būtų galima atlikti nemokamai.
„Gal galėtų būti finansuojama tiesiai per Ligonių kasas ir testuotųsi gyventojai nemokamai. Jeigu turi darbdavį, esi draustas, jeigu darbdavys neskolingas „Sodrai“... Vyktų taip, kaip su visomis gydymo paslaugomis“, – siūlė ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto2
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę3
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo2
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai5
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...