Pinigai – kad nedirbtų

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė teigia, kad žmonės labiau linkę gauti valstybės paramą ir dirbti nelegaliai. Užimtumo tarnyboje registruota daugiau nei 200 tūkst. bedarbių, o verslui, jos duomenimis, trūksta apie 40 tūkst. darbuotojų.

"Jeigu yra 40 tūkst. laisvų darbo vietų ir niekas neateina, tai verslui labai sudėtinga dirbti, jis buvo uždarytas šitiek laiko, negalėjo veikti, dabar prasideda galimybės dirbti, o nėra kam, nes visi sėdi Užimtumo tarnyboje ir gauna iš valstybės pinigus", – BNS sakė D.Matukienė.

Pasak jos, tokia situacija galėjo susidaryti ir dėl karantino – kai kurie lieka prastovose, gauna paramą ir nenori dirbti, kiti renkasi darbo paieškos išmoką.

"Reikia spręsti šitą užimtumo problemą nuo pačio žemiausio lygmens – nuo seniūnijų, kur žmonės vieni kitus pažįsta, žino, kas jie tokie, ką jie gali daryti, ir tada visai kitaip bus suinteresuoti ir darbuotojai, ir darbdaviai turėti tuos darbuotojus, ir visos kitos toje bendruomenėje esančios žmonių grupės, – kalbėjo D.Matukienė. – Parama turi būti skirta tam, kuriam ji yra reikalingiausia, o ne tam, kuris parazituoja ir iš to gyvena."

Darbuotojų trūkumo klausimą Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba pakvietė į diskusiją Užimtumo tarnybos, prezidentūros ir kitų institucijų atstovus.

Patiria spaudimą

Lietuvos profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė tikina, kad valstybės parama yra labai ribota, todėl tik nedidelė dalis ja naudojasi, tačiau darbuotojai nenoriai grįžta į darbus, nes yra spaudžiami dirbti daugiau už tą patį atlyginimą.

"Pagrindinė priežastis yra nesusikalbėjimas su verslu. Labai padidėjo krūviai, o atlyginimai nedidėja, – BNS sakė K.Krupavičienė. – Valymo įmonėse moterims skiriama 0,5 etato, o plotą reikia valyti didesnį nei 2 tūkst. kv. m ir kasdien turi ateiti į darbą, o atlyginimas – 370 eurų, atskaičiavus mokesčius. Čia yra spaudimas iš darbdavių, o paskui jie skundžiasi, kad neranda darbuotojų."

Profsąjungų atstovės teigimu, kai kurie per karantiną dirbę žmonės vasarą tikėjosi gauti atostogų, tačiau, verslui jų nesuteikus, išėjo iš darbo.

"Pradėjo dirbti kavinės, bet kai kurie žmonės tikėjosi, kad jie gaus atostogų, o jų negauna, nes verslas grįžo į darbą. Tie žmonės dirbo ir karantino metu, nes maistą gamino vežti į namus, ir tikėjosi, kad galės pailsėti. Žmogus pasirenka geriau išeiti iš darbo, paatostogauti ir vėliau grįžti", – sakė K.Krupavičienė.

Laukiama jaunimo

Užimtumo tarnybos duomenimis, birželio 1-ąją šalyje buvo registruota 239,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 6,8 tūkst. mažiau negu prieš mėnesį, bet 35,8 tūkst. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Šią vasarą fiksuojama itin daug pasiūlymų besimokančiam jaunimui. Palyginti su praėjusiais metais, studentams Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų registre birželio 1–17 d. buvo keturis kartus daugiau darbo pasiūlymų – net 648. Moksleiviams – 304 (4,6 karto daugiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu). Pernai per visą birželį darbo paklausa buvo gerokai skurdesnė – besimokančiam jaunimui laisvų darbo vietų skaičius nesiekė nė 400.

Parama turi būti skirta tam, kuriam ji reikalingiausia, o ne tam, kuris parazituoja ir iš to gyvena.

Daugiausia darbo pasiūlymų studentams pateikė didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės – 190, apgyvendinimo ir maitinimo – 104, apdirbamosios gamybos – 77, administracinės ir aptarnavimo – 57 ir žemės ūkio – 39. Moksleivius įdarbintų 63 apgyvendinimo ir maitinimo veiklą vykdančios įmonės, 62 didmeninės ir mažmeninės prekybos, 46 apdirbamosios gamybos, 37 žemės ūkio.

Daugiausia darbo vietų studentams buvo Kaune – 205 (32 proc.) ir Vilniuje – 139 (21 proc.). Kurortuose Palangoje ir Druskininkuose konkrečiai studentams registruota po tris laisvas darbo vietas. Studentams daugiausia siūloma dirbti pagalbiniais darbininkais-padavėjais, parduotuvių pardavėjais, lengvųjų automobilių vairuotojais, pardavimo atstovais, pakuotojais rankomis, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, barmenais, apsaugos darbuotojais, administravimo ir vykdomaisiais sekretoriais. Nekvalifikuoto darbo pasiūlymų – 38 proc.

Vasaros laikotarpiu moksleiviai geriausias galimybes įsidarbinti turi Kaune – čia darbdaviai siūlė 63 laisvas darbo vietas (21 proc.) ir Širvintose – 40 (13 proc.), Vilniuje ir Tauragėje – po 24, Ukmergėje – 20. Palangoje ir Druskininkuose – po 1. Mokiniai priimami dirbti pagalbiniais darbininkais, padavėjais, lengvųjų automobilių vairuotojais, pardavėjais. Nekvalifikuoto darbo vietos sudaro 41 proc.

Daugiausia darbo pasiūlymų besimokančiam jaunimui registravo didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės (190), apgyvendinimo ir maitinimo veiklą vykdančios įmonės (104). Apdirbamosios gamybos įmonės registravo 77 pasiūlymus studentams, administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančios įmonės – 57, žemės ūkio – 39.

Registruotis neprivaloma

Birželio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 19 tūkst. studijuojančiųjų (7,9 proc. visų darbo neturinčių asmenų). Ne visi darbo ieškantys mokiniai registruojasi, jie gali kreiptis į 45 jaunimo darbo centrus (JDC). Jaunimui teikiama informacija ir konsultacijos apie galimybę įsidarbinti vasaros atostogų metu bei laisvas darbo vietas, o darbdaviams – apie galimybę įdarbinti moksleivius vasaros atostogų metu. JDC registruotis neprivaloma. Šiuose centruose jaunimui vyksta akcijos ir organizuojami seminarai vasaros darbų tema. Pandemijos metu jie organizuojami nuotoliniu būdu.

Mėnesio pradžioje Lietuvoje darbo neturėjo 51,3 tūkst. jaunimo iki 29 metų – 3,5 tūkst. (6,4 proc.) mažiau nei prieš mėnesį. Tai sudarė 11,8 proc. šalies tokio paties amžiaus gyventojų. Registruotų jaunų (16–29 metų) darbo ieškančių asmenų skaičius yra 12 tūkst. (30,5 proc.) didesnis nei pernai tokiu pat laikotarpiu. Per mėnesį labiausiai – 0,7 proc. – nedarbas mažėjo tarp 16–24 metų jaunuolių.

Beje, informacinėje sistemoje darbdaviai registruoja laisvas darbo vietas, kurios nėra atskirai išskiriamos pagal amžiaus grupes, pavyzdžiui, tik jaunimui. Dauguma pateiktų darbo pasiūlymų – bendri, neskirti vien tik studentams / mokiniams ar kitoms asmenų grupėms, tačiau darbdaviai, norintys priimti besimokantį jaunimą, turi galimybę pažymėti, kad laisva darbo vieta skirta mokiniui ar studentui.

"Gal į Lietuvą?"

Užimtumo tarnyba imasi įvairiausių iniciatyvų spręsti darbuotojų deficito problemą. Viena jų – užsienyje gyvenantiems lietuviams "Gal į Lietuvą?" Specialistai skelbia informaciją apie šalies darbo rinką ir perspektyvas dirbti savo šalyje. Pirmasis projekto pristatymo renginys vyko liepos 7-ąją, visi besidomintys galimybe grįžti į Lietuvą buvo pakviesti susitikti virtualiojoje erdvėje, galėjo klausti ir diskutuoti apie karjeros ir gyvenimo galimybes tėvynėje.

"Net 40,5 proc. emigravusių mūsų šalies piliečių galvoja apie gyvenimą Lietuvoje. Tai parodė 2020 m. pabaigoje Užimtumo tarnybos užsakyta užsienyje gyvenančių lietuvių apklausa. Pagrindinė motyvacija grįžti – gerai apmokamas ir mėgstamas darbas. Vis dėlto užsienyje gyvenantys lietuviai dažnai pasigenda informacijos, kodėl sugrįžti yra verta. Tai ir lėmė projekto "Gal į Lietuvą?" idėją", – aiškino Užimtumo tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Indrė Laučienė.

Robotai žmogaus vis dėlto nepakeis

Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų savo darbovietėse jaučiasi saugiai ir nesibaimina darbo prarasti dėl robotizacijos, atskleidė apklausa. Penktadalis respondentų mano, kad jų darbo vietą ateityje greičiausiai pakeis robotai, tačiau teigia dėl to neišgyvenantys. Mažiausiai robotus kaip grėsmę darbo vietoms vertina 45–54 metų asmenys ir vyresni.

SBA grupei priklausančios robotų diegimo įmonės "Robotex" užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad penktadaliu padaugėjo gyventojų, manančių, kad robotai negali užimti jų darbo vietos. 2019-aisiais 52 proc. teigė, kad robotams juos pakeisti yra nerealu, o šiais metais taip manančiųjų dalis išaugo iki 63 proc. Gyventojų, kurie yra įsitikinę, kad ateityje juos pakeis robotai, per tą patį laikotarpį sumažėjo beveik ketvirtadaliu – nuo 21 iki 16 proc., nurodoma SBA pranešime.

"Dažnai bijome to, ko nepažįstame. Robotams ir kitoms inovatyvioms technologijoms vis labiau įsiliejant į pramonę ir kitas gyvenimo sritis, dauguma darbuotojų to nesieja su grėsme darbo vietoms. Ir taip manančiųjų padaugėjo. Kad daug baimių yra nepagrįstos, liudija ir mūsų robotų diegimo patirtis. Net ir robotizuojant vis daugiau procesų, darbuotojų skaičius tose įmonėse augo, nes didėjo efektyvumas, o kartu ir galimybės plėsti veiklos mastą", – teigia "Robotex" vadovas Vytautas Kazlauskas.

Pasak jo, augant gamybos apimtims, įmonėms žmonių reikia ne tik daugiau, bet ir jų darbas tampa įdomesnis, kūrybiškesnis, nes robotams tenka fiziškai sunkiausios ir monotoniškiausios užduotys.

Šiuo metu galima stebėti ir dar vieną tendenciją, rodo "Robotex" užsakymu atlikta apklausa. Remiantis jos duomenimis, būtent jauni – 20–24 metų – specialistai dažniausiai iš visų amžiaus grupių tiki, kad ateityje jų darbo vietą pakeis robotai, tačiau net trys ketvirtadaliai jaunuolių teigia dėl to nesijaudinantys.

"Manančiųjų, kad darbo vietą ateityje pakeis robotas jaunuolių – net 40 proc., tačiau didžioji dalis jų dėl to nesibaimina. Tokia tendencija gali rodyti jaunosios kartos pasiruošimą ateičiai ir supratimą, kad technologijos ateityje greičiausiai pakeis didelę dalį mūsų kasdienybės ir robotai transformuos vis didesnę dalį darbo rinkos. Vis dėlto jaunas žmogus to nesibaimina, nes tiki, kad visuomenė prie to prisitaikys ir ateityje keisis darbo specifika", – prognozuoja V.Kazlauskas.

Apklausa taip pat atskleidė, kad tiek didesniuose miestuose, tiek miesteliuose ar kaimuose požiūris į robotus skiriasi nežymiai. Didžioji dalis (61–65 proc.) nesitiki, kad robotai juos pakeis, 19–25 proc. mano, kad tai realu, tačiau iš pastarųjų didžioji dalis dėl to nerimo nejaučia.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą šių metų balandį atliko tyrimų bendrovė "NielsenIQ", iš viso apklausta 1 600 gyventojų.