Šešiolikmetis Jokūbas Laukaitis įsitikinęs, kad jau rado savo kelią. Vakarais po pamokų, užuot ruošęsis kontroliniams darbams, mintyse susidėlioja laukiančius verslo susitikimus.

Mokosi tik tai, kas įdomu

"Mano verslo tikslas – sukurti sistemą, generuojančią pajamas, paskirti tam tikrus žmones, kurie dalytųsi funkcijas, kad man nereiktų kaip arkliui šimtą metų arti ir vos nutikus kokiai nors problemai pačiam bėgti į biurą ir jos spręsti", – drąsiai rėžė dešimtokas J.Leikaitis, kalbėdamas apie savo su partneriu įkurtas elektroninės prekybos ir leidybos įmones.

Šiam tikslui pasiekti jis turi dvejus metus – kad dvyliktoje klasėje užtektinai laiko galėtų skirti baigiamiesiems mokyklos egzaminams.

Nors, tiesą sakant, mokyklos programa jam nelabai rūpi. Ir kai kurias pamokas Vilniaus licėjuje vaikinas praleidžia. Bet jei tik to reikalauja kuris nors iš dviejų jo verslų, kuriuos su partneriu jis pradėjo būdamas penkiolikmetis.

"Žinių siekimas man atrodo labai svarbus, bet, tiesą sakant, nelabai pripažįstu tradicinę mokymo sistemą. Daugelis mokinių nemotyvuoti, mokosi tik dėl to, kad taip liepia tėvai. Aš atsirenku dalykus, kurie man įdomūs ir naudingi", – aiškino jis neslėpdamas, kad dėl studijų universitete dar nėra tvirtai apsisprendęs – juk daug garsių pasaulyje verslininkų nebaigė net vidurinės mokyklos.

"Man atrodo, kad geriausia yra mokytis iš mentorių. Daug kas man sako, kad aš blogai mokausi, galėčiau geriau – mano vidurkis yra apie aštuonis balus. Bet iš tiesų aš mokausi labai daug – skaitau knygas, vaikštau į susitikimus, bendrauju su žmonėmis", – tikino jaunuolis.

Tėvai sumanymui nepritarė

Vis dėlto verslo imtis vienas jis nesiryžo. Ne dėl to, kad bijojo nesugebėsiantis. Koją pakišo teisiniai formalumai – būdamas nepilnametis jis negali užimti direktoriaus posto. "Aš turiu savo akcijų dalį, tačiau oficialiai esu tiesiog vadybininkas. Bet realiai beveik visus sprendimus priimu aš. Aišku, pasitardamas su partneriu", – didžiavosi jaunuolis.

J.Laukaičio tėvai – taip pat verslininkai. Moksleivis tikino, kad savo verslą pradėjo be jų pagalbos, nes šie sūnaus ne tik neskatino, bet iš pradžių tokiam jo sumanymui nepritarė: "Manė, kad bus kaip mažiems vaikams, kai jie užsinori šuniuko. Pasidžiaugia kelias dienas, o paskui tėvams tenka patiems rūpintis. Įmonę kur kas lengviau atidaryti nei uždaryti, todėl bijojo, kad iškilus pirmiesiems sunkumams viską mesiu. Dabar, kai mato, kad man gerai sekasi, reaguoja ramiau."

Pradėti savarankiško gyvenimo jaunasis verslininkas neskuba. "Nelabai akcentuojame su tėvais tą klausimą, iš kieno pinigų gyvenu. Kartais einame kur apsipirkti ir moka jie, kartais – aš pats. Jei reikėtų, mano pajamų užtektų gyventi savarankiškai, nuomotis butą, bet dabar aš viską, ką uždirbu, toliau investuoju", – pasakojo vaikinas.

Jaunimo linksmybėms atsparus

Kiekvieną dieną sutvarkęs visus verslo reikalus J.Laukaitis namo grįžta vėlai vakare ir tuomet dar darbuojasi prie kompiuterio. Vaikinui negaila praleistų bendraamžių linksmybių: "Turiu draugų ir į pasimatymus spėju nueiti, o prisigerti kur nors penktadienio vakarą manęs nevilioja. Nedaryčiau to, net jei neturėčiau savo verslo. Daugelis mano draugų – nuo 25 ir 50 metų. Su jais kalbuosi man įdomiomis temomis – apie ekonomiką, politiką, psichologiją."

Be to, įdomiausia veikla jam – darbas. "Nedaryčiau to tik dėl pinigų. Kurdamas verslą jaučiuosi laimingas. Man labai patinka, kai galiu sugalvoti idėją, galvoti, kaip ją įgyvendinti – tai nuostabu", – šypsojosi jis.

Komentaras

Danas Arlauskas

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius

Manau, kad Lietuvoje yra užtektinai verslaus jaunimo. Tačiau šiais laikais jaunimas į mūsų rinką gali įlįsti tik turėdamas labai originalių idėjų.

Pirma sąlyga jaunam žmogui, kuriančiam verslą, yra ta, kad idėja nekainuotų daug pinigų. Įvertinus tai, kad Lietuva yra viena iš šalių, kuriose yra didžiausia pasaulyje interneto skvarba, turbūt būtent čia šiuo metu yra geriausia terpė veikti. Su internetiniais produktais iš tikrųjų galima sulaukti didžiausios sėkmės ir rasti, kur pasireikšti, nes nei gamyboje, nei paslaugų sektoriuje nieko daug dabar nenuveiksi.

Jauni verslininkai neišvengiamai susiduria su sunkumais. Pirmiausia – jiems trūksta startinio kapitalo. Antra problema, kad pas mus beveik nebeliko žmogiškųjų išteklių, darbuotojų, kurie turėtų įgūdžių. Trečias – maža perkamoji galia. O vyresni žmonės turi sukaupę pinigų, nekilnojamojo turto, tad gali paimti paskolą banke. Jaunas žmogus turi jaunystę ir entuziazmą, bet bankai už tai neskolina.

Kalbant apie tai, ar jaunam verslininkui būtina mokykla, reikia atskirti du dalykus. Viena yra žmonės, kurie daro verslą, ir kita – tie, kurie jį administruoja. Tiems, kurie daro verslą, kartais mokykla gali ir sutrukdyti. Jie gali prarasti laiką mokydamiesi kažkokias šablonines tiesas, kartais mokytojai iš tikrųjų būna beviltiškai atsilikę nuo gyvenimo.

Penkerių metų Mozartas buvo genijus ir mokėjo skambinti pianinu – jam visiškai nereikėjo mokyklos. Jei žiūrėsime į turtingiausių pasaulio žmonių šimtuką, tai paprastai jie arba buvo pabėgę iš namų, arba mokyklos nelankę, arba universiteto nebaigę. Verslui reikia kitokių savybių nei turėti daug žinių ir būti geru mokiniu.

Bet tie, kurie administruoja verslą, ateina į įmonę dirbti direktoriais, vadybininkais – jiems būtinai reikia žinių. Jei nenori rizikuoti, nenori būti įmonės savininku, tai neturint išsilavinimo bus sudėtinga įsidarbinti geroje įmonėje.

Jaunimas linkęs rizikuoti

Vilniaus savivaldybės iniciatyva kasmet vyksta jaunimo verslumą skatinantis projektas "Verslauk". Jo finale įdomiausių verslo idėjų autoriai verslo pradžiai gauna po 20 tūkst. litų.

Viena projekto organizatorių, savivaldybės Verslo ir paslaugų skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Skirienė pastebėjo, kad Lietuvos jaunimas dabar visai kitoks nei anksčiau.

"Jie patys nori dirbti, kitaip mąsto, yra drąsesni, įkuria verslą net nesuvokdami, į kokį pavojų įkrenta. Jaunas žmogus visuomet yra labiau linkęs daugiau rizikuoti", – sakė V.Skirienė.

Anot jos, dabar jaunimo verslo idėjos dažniausiai susijusios su informacinėmis technologijomis, reklamos verslu, technika – yra norinčių net vėjo jėgaines statyti.

"Mes visuomet linkę padėti tam žmogui, kuris mokosi kokios nors specialybės ir kuria su ja susijusį verslą. Vadinasi, jis tai išmano. Pavyzdžiui, jeigu mokslus pedagoginiame universitete baigęs žmogus bando įkurti dienos būrelį, jis turbūt gerai žino reikalavimus, mato, ko trūksta. O jei, pavyzdžiui, neturi nieko bendra su maitinimu ir kuria restoraną, mes žiūrime šiek tiek atsargiai. Gal jis labai geras virėjas, gal žino šį tą, ko nežino tūkstančiai virėjų, bet šiek tiek abejotina", – kalbėjo V.Skirienė.

Jaunesni nei aštuoniolikos metų žmonės vieni negali dalyvauti projekte "Verslauk". "Jiems dar neleidžiama steigti įmonės. Tačiau niekas netrukdo burtis į komandą, pasikviesti vieną vyresnį draugą ir paprašyti pagalbos", – aiškino V.Skirienė.