Verslas viešins nesąžiningus bankų veiksmus

Verslas viešins nesąžiningus bankų veiksmus

2010-04-07 23:59
Įtarimai: verslininkai gali nesulaukti ES pinigų, nes šios lėšos neva skolinamos tik naujoms įmonėms arba toms, kurios neturi jokių finansinių bėdų.
Įtarimai: verslininkai gali nesulaukti ES pinigų, nes šios lėšos neva skolinamos tik naujoms įmonėms arba toms, kurios neturi jokių finansinių bėdų. / nuotr.

Skolų spaudžiami šalies verslininkai neištvėrė bankų diktato ir prakalbo apie atvejus, kai kredito įstaigų darbuotojai už tam tikrą atlygį sutinka padėti įmonėms gauti paskolas.

Reikalauja kyšio?

Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK) esą gauna vis daugiau duomenų, kad bankai piktnaudžiauja savo išskirtine padėtimi. Daugėja faktų, kai nesąžiningi kredito įstaigų darbuotojai neva sudaro įvairias kliūtis verslininkams gauti paskolas ar pratęsti jų grąžinimo terminus ir taip siekia asmeninės naudos – perimti įkeistą turtą ar net verslą. LVDK ketina rengti konferenciją, kurioje planuojama aptarti šias ir kitas verslo finansavimo problemas.

"Matome, kad beveik kiekviename didesniame banke yra grupės nesąžiningų žmonių, kurie ateina pas konkretų verslininką ir sako: turi problemų, mes tau padėsime perfinansuoti kreditą, bet tu turėsi 10 proc. paskolos atiduoti mums grynaisiais. Gerai, kad į viešumą iškilo atvejis su buvusiu Lietuvos pašto generaliniu direktoriumi Andriumi Urbonu. Jau anksčiau sakydavau, kad tokie dalykai vyksta, bet man atrėždavo: ponas Arlauskai, jūs šmeižiate bankus", – dienraščiui sakė LVDK generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Krizė dar nesibaigė

Jis taip pat pabrėžė, kad verslininkai apie tokius dalykus kalba labai nenoriai, mat jei kas nors viešai prabyla apie savo problemas su bankais, šie į tokį verslininką iš karto pradeda žiūrėti kreivai ir nelabai nori su juo bendrauti.

LVDK esą bandė sužinoti, su kokiais bankais verslininkai turi daugiausia bėdų. Konfederacijos atstovai buvo Lietuvos bankų asociacijoje, bandė susitikti su Lietuvos banko vadovu Reinoldijumi Šarkinu. Tačiau bankininkai konfederacijos atstovų prašymus neva ignoruoja.

"Nors ekonominė aplinka po truputį gerėja, verslui vis dar sunkūs laikai. Norime atkreipti dėmesį į tai, kad neblogai dirbančios įmonės, kurios tik dabar susidūrė su laikinomis finansinėmis problemomis, negali gauti kreditų ir yra pasmerktos žlugti. Ūkio ministras yra iškėlęs gerų iniciatyvų, susijusių su verslo kreditavimu. Tačiau kai kurie verslininkai tų ES pinigų taip ir nepamatys, nes jie skolinami tik naujoms įmonėms arba toms, kurios neturi jokių finansinių problemų", – sakė LVDK vadovas.

Superka verslus

Be to, verslininkai pripažino jaučiantys ir užsienio verslo grupių spaudimą – šios esą pradeda supirkinėti perspektyvius, tačiau finansinių sunkumų turinčius ir dėl to labai atpigusius verslus.

Galvas kelia vadinamieji verslo angelai, rizikos kapitalo fondai ir pavieniai užsienio šalių verslininkai ar verslo grupės.

"Nesakau, kad visa tai yra blogai, bet šitie dalykai į Lietuvą atėjo pačiu sunkiausiu metu, kai mūsų visų verslai pažeidžiami ir labai pigūs. Nemažai verslininkų, norėdami išlaikyti savo įmones, gali pasiduoti bankų ar fondų spaudimui", – sakė D.Arlauskas.


Bankai atsargūs

Pastaruosius metus šalies komerciniai bankai tvirtino buvę priversti sugriežtinti verslo kreditavimo sąlygas, antraip patys neišbrisią iš nuostolių. "Bankai nėra labdaros organizacijos", – yra sakęs Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda neseniai prognozavo, kad pasaulinės krizės pamokyti didieji Lietuvos bankai nepuls beatodairiškai ir bet kokia kaina konkuruoti dėl klientų kaip prieš kelerius metus.

"Visi rinkos dalyviai pasimokė iš savo klaidų ir manau, kad net jei vėl kiltų koks nors panašus bumas, koks buvo anksčiau, vargu ar pagrindiniai bankininkystės rinkos dalyviai įsitrauktų į šitokią konkurenciją dėl rinkos dalies, kuri buvo 2005–2006 m. Pamokos išmoktos", – teigė G.Nausėda.

Be to, bankų atstovai atkreipia dėmesį ir į didėjantį nesąžiningų verslininkų skaičių, daugėjančių fenikso atvejų. "Danske" banko Kreditų restruktūrizavimo departamento direktorius Alditas Saulius kaip svarbią priežastį, kodėl iki šiol teismuose yra tiek nedaug įmonių restruktūrizavimo bylų, paminėjo, kad įmonės piktnaudžiauja jos teikiamomis galimybėmis: sustabdo visus mokėjimus kreditoriams ir toliau dirba kaip dirbusios. "Deja, labai dažnai verslininkai neturi plano ir vizijos, kaip verslą vėl padaryti pelningą", – apgailestavo bankininkas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų