Lietuvos verslininkai, dirbantys Ukrainoje, stebi įtemptą situaciją šioje šalyje, bet neigiamų padarinių dėl neramumų kol kas nejaučia. Blogiausias scenarijus ištiktų, jei Ukraina devalvuotų valstybinę valiutą – griviną.

Kol kas nesiskundžia

Lietuvos ambasados Ukrainoje komercijos atašė Rimantas Šėgžda teigė, kad skundų iš Lietuvos verslininkų negavo. Esą ypatingų sunkumų Ukrainoje jiems nekyla, išskyrus biurokratines problemas muitinėje, kurios baldžių krovinius sustabdydavo ir anksčiau.

"Didieji verslininkai dirba toliau, kol kas pokyčių nėra, neatrodo, kad būtume pasiekę kokią nors ribą", – komentavo R.Šėgžda.

Anot jo, nėra "blogiausio atvejo" signalų, kad būtų ribojamas produkcijos įvežimas į Ukrainą.

"Gąsdintis nereikia, prekyba vyksta kaip ir vykusi, investicijų taip pat niekas neatsisako", – sakė komercijos atašė Ukrainoje.

"Kai kurios organizacijos užimtos protestuotojų, taigi, darbo vietose nėra žmonių, kurie dėlioja parašus, todėl kiek sustojo piniginiai srautai. Bet Ukrainoje dirbame nebe pirmus metus, gerai pažįstame šį kraštą ir ukrainiečių kalbą", – apie laikinus sunkumus dėl protestų Kijeve kalbėjo bendrovės "Kalvis", eksportuojančios kietojo kuro katilus į Ukrainą, pardavimo skyriaus direktorius Rytų šalims Saulius Anciukevičius.

Baltarusijos scenarijus?

Ukrainoje veikiančios bendrovės "Grigiškės" valdybos pirmininkas Gintautas Pangonis įvardijo, kad didžiausia grėsmė, kuri gali kilti verslui, – šalies valiutos devalvavimas.

"Iš to, ką matome dabar, didžiausias pavojus kiltų, jei Ukraina negautų pasiskolinti reikalingų pinigų. Tokiu atveju gali būti devalvuota Ukrainos grivina ir verslas sulauktų padarinių vietos rinkoje. Gal kurių nors įmonių praradimai ir nebūtų labai dideli, bet nuostolių, be abejonės, visiems gaila", – sakė G.Pangonis ir patikino, kad "Grigiškių" antrinė įmonė "Mena Pak" Ukrainoje, esanti nuošaliau Kijevo, su sunkumais iki šiol taip pat nesusidūrė.

S.Anciukevičius pridūrė, kad jų įmonė "Kalvis" jau pajuto išaugusį grivinos ir euro santykį, kuris stabdo partnerių atsiskaitymą. Jis taip pat tvirtino, kad grivinos devalvacija – blogiausias dalykas, koks tik gali laukti Ukrainoje dirbančio verslo.

Su analogiška situacija įmonė jau susidūrė Baltarusijoje, todėl galimą valiutos nuvertėjimą svarstė ir Ukrainos atveju. S.Anciukevičius sakė, kad jei grivina būtų devalvuota, eksportas iš Lietuvos sustotų. Tačiau "Kalvis" į Ukrainą šiuo metu išvežė daug kuro katilų, o valiutai nuvertėjant gyventojai neretai pradeda pirkti namų apyvokos ir buities prekes, todėl jis svarstė, kad visai galimas daiktas, jog Ukrainos rinkoje būtų realizuojama daugiau specifinės Lietuvoje pagamintos ir jau išvežtos produkcijos.

"Baltarusijoje turėjome pavyzdį, kai maisto prekės buvo iššluotos, gyventojai pradėjo pirkti buitinę techniką, todėl specifinis mūsų produktas galėtų pakliūti į tokią pirkimo bangą. Kita vertus, mūsų gaminama prekė taip pat susieta su dujų kaina, todėl, jei Ukraina pasirinktų integracijos į ES kelią, dujos brangtų ir mūsų produkcijos pardavimas taip pat galėtų išaugti", – galimus variantus aptarė "Kalvio" pardavimo vadovas Rytų rinkoms.

Nerimą kelia nežinia

Vis dėlto S.Anciukevičius sakė, kad dabartiniai įvykiai Ukrainoje kelia nerimą dėl nežinios, ką pasirinks Ukraina ir kaip tas pasirinkimas lems verslo aplinką. Jei Ukraina pasirašys asociacijos sutartį su ES, turėtų sumažėti muito mokesčiai, o tai pagerintų lietuviškos produkcijos realizaciją Ukrainos rinkoje, tačiau dabar būtent šis klausimas ir kybo ore.

"Turime ir antrinę įmonę Ukrainoje, kuri produkciją parduoda vidaus rinkoje, tačiau norime sėkmingai parduoti ir Lietuvoje pagamintus katilus, nes pasinaudoję ES struktūrine parama esame įsipareigoję ES padidinti realizaciją. Pasiekėme neblogus rodiklius, tačiau šią valandą neaišku", – sakė jis.

Kitu atveju, jei Ukraina pasirinktų Rusiją, S.Anciukevičiaus teigimu, prekybiniai santykiai mažai tepasikeistų, tačiau verslo sąlygoms įtakos galėtų turėti politinės nuotaikos. Jis priminė, kad Lietuvos įmonėms, investavusioms didelius pinigus į gamyklas bei prekybos centrus Ukrainoje, svarbūs yra ir politiniai klausimai, kuriuos labiau apgalvoti turėtų ir Lietuvos valdantieji.
"Mūsų Seimo pirmininkės vizito į Ukrainą negaliu pavadinti niekaip kitaip, kaip tik išsišokimu. Mūsų komercijos atašė padarė didžiulį įdirbį šioje rinkoje ir visi klausimai lig šiol buvo sprendžiami diplomatiniu būdu", – apie deramą bendravimą, lemiantį ekonominius santykius su Ukraina, kalbėjo S.Anciukevičius.

Nesiims riboti prekybos

"Abiem pusėms būtų nauda, jei Ukraina pasirašytų asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį su ES. Išsispręstų problemos, kurių kyla muitinėje. Tai būtų nauda ne tik Lietuvos prekybininkams, bet ir Ukrainai, kuri laisviau galėtų vykdyti prekybą metalurgijos produkcija", – Ukrainos sutarties su ES naudą apžvelgė komercijos atašė Ukrainoje R.Šėgžda.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Lietuvos ir Rusijos, Lietuvos ir Kazachstano verslo tarybų vykdomasis direktorius Žilvinas Abaravičius sakė, kad verslo taryba ir Ukrainoje dirbantys Lietuvos verslininkai stebi įtemptą situaciją šalyje, bet kol kas informacijos apie problemas neturi.

"Šiandien niekas šimtu procentų negali būti įsitikinęs, kaip rutuliosis reikalai Ukrainoje, bet mūsų investicijos ten laukiamos ir esminių pokyčių būti neturėtų. Svarbiausia, kad įvykiai neigiamai nepaveiktų konkrečių projektų ir įmonių", – sakė jis.

"Grigiškių" atstovas G.Pangonis svarstė, kad Ukrainai būtų neprotinga imtis priemonių prekybai su kitomis valstybėmis riboti, nes tokiu atveju problemų kiltų pačiai šaliai, kol kas suinteresuotai, kad joje kurtųsi ES verslas.

"Manau, jiems ir taip yra kur pasitempti. Negavome ženklų, kad būtų kokių apribojimų. Nėra priežasčių spėlioti, kad valstybės mastu būtų ribojama prekyba ar atsirastų kitų barjerų, nes ten dabar sprendžiasi labiau politiniai klausimai, kuria kryptimi pasuks Ukraina", – antrino ir Ž.Abaravičius.

Lauks aiškumo

Jis sakė, kad Lietuvos verslininkai, planavę investicijas Ukrainoje, jų nestabdo, tačiau jis nėra girdėjęs apie naujus ketinimus įžengti į šią rinką.

"Tai natūralu, nemanau, kad kai yra tokių neaiškumų, nauji verslininkai ten eitų", – komentavo verslininkas.

Anot Ž.Abaravičiaus, investuotojai lauks, kol situacija Ukrainoje bus aiškesnė, bet savo planų neatsisakys, todėl jei verslo plėtra Ukrainoje sulėtės, tai bus nebent trumpalaikis dalykas.
Jo teigimu, verslo taryba tikisi, jog Ukraina anksčiau ar vėliau pasirašys sutartį su ES. Taikant bendrus europinius kriterijus Lietuvos verslas esą būtų saugesnis, o prekyba intensyvesnė, nes sumažėtų muitų barjerų.

"Tokiu atveju tikėtina, kad išaugtų abipusės investicijos", – prognozavo Ž.Abaravičius.

Eksportas augo

VšĮ "Versli Lietuva" duomenimis, 2012 m. Ukraina buvo devinta didžiausia rinka Lietuvos eksportuotojams.

Eksporto vertė siekė 2,85 mlrd. litų.

Palyginti su 2011 m., prekių eksportas augo 23,8 proc.