Šiuo metu verslas išgyvena ne pačius geriausius laikus: įmonėms trūksta apyvartinių lėšų, stinga užsakymų, jos priverstos atleisti dalį darbuotojų. Galvodami, iš kur gauti pinigų, kai kurie verslininkai gali imtis ir įvairių machinacijų.

Konkurencija aštrėja

Didesnių ar mažesnių sunkumų šiandien patiria kone kiekviena įmonė, jos partneriai ir konkurentai, užsienio investuotojai. Nuolat ilgėja sąrašai bendrovių, kurios nėra pajėgios atsiskaityti su verslo partneriais ir mokėti mokesčių. Visa tai lemia ir didėjantį nedarbą, mažėjančią gyventojų perkamąją galią, prastėjantį investicinį klimatą.

Verslas yra priverstas reaguoti į naujai susiklosčiusias aplinkybes, greičiau priimti sprendimus. Keičiantis konkuruojančių įmonių santykiams, vartotojai masinami įvairiomis akcijomis ar lankstesniais atsiskaitymo terminais, taip verslininkai siekia sustiprinti pozicijas įnirtingoje kovoje už rinką. Ekspertai teigia, jog šioje kovoje laimės tos įmonės, kurios sugebės sumažinti savo verslo modelio poreikį ir tinkamai prisitaikyti prie pakitusios konkurencinės aplinkos.

"Stebima tendencija, kad šių dienų įmonių prioritetas neretai būna finansinių problemų sprendimas, kurios užgožia net konkurencinių pranašumų paieškas", – sakė advokatas, konkurencinės teisės specialistas Daivis Švirinas.

Patys siekia bankroto

Į nepavydėtiną padėtį patekusiems verslininkams išeitimi gali tapti bankrotas.

"Anksčiau dauguma skolininkų bankroto vengdavo, o dabar vis dažniau bankroto bylas inicijuoja patys administracijos vadovai, savininkai. Jie siekia pasinaudoti bankroto teisės apsauga, kad nedidėtų įmonės skolos", – teigė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Teismų praktikos departamento direktorius dr. Rimvydas Norkus.

Jis pastebi, kad tiek kreditoriai, tiek skolininkai vis dažniau piktnaudžiauja galimybe kelti įmonės bankroto bylą. Neretai kreditoriai inicijuoja bankroto bylas, siekdami ne apginti savo teises ar kad būtų patenkinti jų reikalavimai, o sužlugdyti skolininko veiklą, pašalinti iš rinkos konkurentą ar perimti skolininko turtą. Jei teismuose, prieš iškeliant bankroto bylą, pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant visas skolininko pinigines lėšas ir turtą, net ir moki įmonė gali žlugti, ir atsiranda pagrindas kelti bankroto bylą. Taip pat dažnai pasitaiko atvejų, kai prieš iškeliant bankroto bylą, skolininkas nenaudingais sandoriais perleidžia įmonės turtą, o pertvarkydamas įmonę atskiria pelningą veiklą. Taip skolos paliekamos vienai įmonei, kuri privedama prie bankroto.

Grįšime į praeitį?

"Sunkumai versle skatins atsirasti naujus sukčiavimo, įvairių machinacijų, finansinių aferų ir kitus pinigų pasisavinimo būdus", – prognozuoja Skolų išieškojimo biuro (SIB) direktorius Almantas Čelkonas.

Statistika liudija, kad padidėjus nedarbui 1 proc., kriminogeninė padėtis pablogėja 5 proc.

"Kriminogeninės padėties rodikliai gali pasiekti 90-ųjų lygį, kai vyravo nusikalstamos grupuotės, reketas, kontrabanda. Šiandien daugėja atvejų, kai verslininkai priima finansinę pagalbą iš nežinomų, neretai kriminalinio sektoriaus šaltinių", – įspėjo A.Čelkonas.

Pasitikėti žodžiais nepakanka

SIB vadovas atkreipė dėmesį į draudimo sektorių. Draudimo įmonės, bandydamos užkariauti didesnę rinkos dalį, siūlo patrauklias sąlygas, o tuo pasinaudoja ir įvairaus plauko sukčiai. Pastaraisiais metais vis daugiau draudėjų siekia pasipelnyti iš draudimo įmonių. Dažniausiai nukenčia transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu besiverčiančios įmonės.

"Fiktyviai įsteigtos įmonės išsimokėtinai perka įvairią produkciją, vėliau perparduodamos ją už daug mažesnę nei rinkos kainą. Be abejo, pigi produkcija realizuojama greitai, o neatsiskaičius su tiekėjais – greitos ir lengvos pajamos garantuotas. Taip šiuolaikiniame verslo pasaulyje pelnomasi iš patiklių kreditorių, tad būtina atidžiau vertinti savo klientus. Pasitikėdami vien žodinėmis deklaracijomis, galite patirti didelių nuostolių", – apie populiarėjančius sukčiavimo modelius pasakojo SIB direktorius A.Čelkonas.