„Viena iš idėjų, kuri kilo, kad Lietuva galėtų padėti Ukrainoje kurti hipotekos sistemą, kurios dabar nėra. Sukurti schemą kartu su Europos Sąjunga. Tai paskatintų ukrainiečius investuoti į būstą per paskolas ir taip pakelti vietinę statybos pramonę, nes Ukrainoje hipoteka neveikia“, – trečiadienį po susitikimo su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrinė Armonaite bei pagrindinių Lietuvos verslo organizacijų ir Ukrainoje dirbančių Lietuvos verslų atstovais teigė A. Romanovskis.
Jo teigimu, pagalba yra reikalinga ne tik Ukrainai, bet ir lietuviškam verslui, kuris eksportavo arba importavo iš Ukrainos. Taip pat, pasak jo, būtų galima pagelbėti Ukrainos verslui su galimybe persikelti į Lietuvą ir toliau vystyti veiklą čia, jeigu jiems verslo neįmanoma vystyti savo šalyje dėl fizinio pavojaus.
„Kalbėjome, kad gynybos pramonės srityje Lietuva galėtų kviesti jau visą sektorių, kad jis čia galėtų tęsti savo veiklą saugiai ir atgal eksportuoti gynybos pramonės prekes į Ukrainą“, – sakė A. Romanovskis.
LVK prezidentas tvirtino, kad verslams, kurie planuoja prisidėti prie Ukrainos atstatymo, reikia garantijų, jeigu jie planuoja į šią šalį siųsti savo transportą bei žmones. Anot jo, riziką su verslu pasidalinti turėtų valstybė.
„Ministerija pristatė, kad yra konkrečių priemonių, tiek garantinių, tiek paskolinių verslams, kurie nukentėjo, importavo ir grandinė nutrūko, arba verslams, kurie nori toliau eksportuoti ir jiems reikia garantijų“, – tikino A. Romanovskis.
Tuo tarpu Lietuvos–Ukrainos verslo tarybos pirmininkas Aivaras Karalius pabrėžė, kad Ukrainoje labiausiai yra sugriauta socialinė miestų infrastruktūra ir verslas. Pasak jo, kartu su Lietuvos ministerijomis bus ieškoma būdų, kaip galima padėti Ukrainos miestams.
„Labai svarbu yra atstatyti vandenvalą, kitus infrastruktūros objektus, kurie yra labai pažeidę socialinę aplinką mieste, atstatyti parduotuves, kurios yra sugriautos“, – akcentavo A. Karalius.
Jis išskyrė, kad verslui, kuris užsiima eksportu į Ukrainą ir veža preke,s reikia vienų garantijų, o tiems, kurie jau yra Ukrainoje ir dirba ilgus metus, reiktų daugiau aiškumo, kaip bus struktūrizuota parama iš Europos Sąjungos ir Lietuvos.
„Dar reikia daug ką padaryti ir aptarti, bet labai tikiuosi, kad Lietuva, buvusi aiškia lydere Europoje teikiant politinę paramą Ukrainai, išliks lydere atstatant Ukrainą bei parodys tam tikrą discipliną ir tam tikrą struktūrizuotą priėjimą prie šio svarbaus klausimo“, – sakė A. Karalius.
Susitikime taip pat dalyvavęs Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius pažymėjo, kad siekiant plėsti Lietuvos ekonomikos galimybes, reikalinga koordinuota Vyriausybės pagalba šalies įmonėms, norinčioms prisidėti prie Ukrainos atstatymo.
„Iki šios dienos Lietuvos verslas Ukrainoje gan gerai kotiravosi ir tie, kas dirbo, turėjo įdirbį. Pokariniu laikotarpiu ir visam likusiam Lietuvos verslui, kuris galbūt net negalvojo apie Ukrainą, yra galimybė“, – tikino jis.
Po karo, verslo atstovo požiūriu, Ukraina turės itin didelį ekonominį potencialą.
„Po karo, aš manau, Ukraina taps viena iš lyderiaujančių, geriausiai susitvarkiusi Europos valstybė“, – pažymėjo S. Leonavičius.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk paragino Lietuvą pasirinkti Ukrainos regioną, kurio atkūrimą galėtų kuruoti, ieškoti tam donorų.
Pasak jos, jau dabar Estija yra pasirinkusi Žitomiro sritį, Didžioji Britanija – Kyjivo sritį, o Latvija labai susidomėjo Buča.
