Beveik 80 proc. „Vilniaus šilumos tinklų“ darbuotojų jau nuo sausio dirba nauju ritmu – keturias dienas per savaitę.

„Čia nėra savaime, kad įmonė paėmė ir pradėjo dirbt keturias darbo dienas. Esmė ir tikslas darbuotojams iškeltas, kad mes turim padaryti ne mažiau, negu padarydavom per penkias darbo dienas. Mes tą ir darom ir iš tikro matom pagal rezultatus, kad netgi daugiau darom, nei anksčiau darėm per penkias darbo dienas“, – kalbėjo „Vilniaus šilumos tinklų“ generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.

Sutrumpinus darbo savaitę, darbo našumas esą išaugo 20 procentų. Bendrovė – viena iš pirmųjų viešojo sektoriaus įmonių, pradėjusių dirbti nauju ritmu. Pereiti prie keturių dienų darbo savaitės raginama ir daugiau įmonių. Seimo socdemai siūlo sekti Islandijos pavyzdžiu. Islandija paskelbė eksperimentą visos šalies mastu ir po kelerių metų įsitikino darbo savaitės sutrumpinimo nauda.

„Mažesnė šalis Islandija padarė ir nuo to, pasirodo, našumas padidėjo, ypač turint omeny, kad dalis žmonių netenka darbo. Tai perskirstymas darbo kitiems padidina užimtumą, tuo pačiu skatina žmogų per trumpesnį laiką padaryt geriau“, – teigė Seimo narys Algirdas Sysas.

Turėsime tokią valstybę, kuri visada turės mokėti žmogui, tiesiog, kad jis yra, egzistuoja ir nieko nedaro.

A. Sysas eksperimentą siūlo pradėti nuo socialinio sektoriaus. Čia esą darbuotojai dirba daug, bet uždirba mažai. Darbdavių atstovai darbo dienų mažinimui nesipriešintų, tačiau sako girdintys tik siūlymus, bet ne konkrečias priemones, kaip tai įgyvendinti.

„Tegul paruošia veiksmų programą, kaip bus padaryta viešojo sektoriaus pertvarka. Jeigu su tuo pačiu žmonių skaičiumi jie sukurs tą patį produktą, kodėl ne? Bet aš kol kas nematau iš jų tokio sąžiningo siūlymo. Mėgdžioti islandus daug proto nereikia“, – kalbėjo Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

Socdemai siūlo trumpinti ne tik darbo laiką, bet ir ilginti atostogas. Lietuviai atostogauja trumpiausiai visoje Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, skandinavai atostogauja kur kas ilgiau – net iki aštuonių savaičių.

Verslo atstovai sako, kad jei tokie siūlymai būtų įgyvendinti, Lietuva greičiausiai bankrutuotų.

„Galbūt žmonės pagyvens trejetą, penketą metų gerai, tada nebus darbo vietų, o tada jie išvažiuos iš čia. Tai ar mes to norime? Arba turėsime tokią valstybę, kuri visada turės mokėti žmogui, tiesiog, kad jis yra, egzistuoja ir nieko nedaro. Tai čia vėl primena tą patį komunizmą, kuris niekada taip ir neatėjo ir neateis“, – sakė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmatas Janulevičius.

Bet daugelis vis dėlto svajoja apie tai, kaip dirbtų mažiau, o uždirbtų tiek pat.

Įsidarbinti ar surasti darbuotojus padedančios įmonės duomenimis, trumpesnė darbo savaitė ir ilgesnės atostogos jau seniai yra viena iš derybų dėl darbo temų.

„Matome, kad iš ieškančių darbo pusės prasideda tas pageidavimas vis dažniau, kad būtų galima dirbti keturias darbo dienas per savaitę, kad būtų ilgesnės atostogos. Į derybas įtraukiami ir šie punktai“, – pasakojo įmonės marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Privatus sektorius jau dabar pritaiko lanksčias darbo sąlygas. Ar tai galėtų būti įgyvendinta viešajame, biudžetiniame sektoriuje, abejojama. Premjerė yra sakiusi, kad diskusijos gali užtrukti daugelį metų, be to, pandemija jau ir taip įnešė nemažai pokyčių.