Įvairiems verslo konsultantams tampa vis sunkiau užsidirbti duonai. Jų paslaugos pinga, o pačių konsultantų atsirado tiek, kad dėl užsakymų tenka stumdytis alkūnėmis. Be to, konsultantų įvaizdį menkina ir daugybė nekvalifikuotų paslaugų teikėjų.

Atpigo dešimtadaliu

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius metus visame paslaugų sektoriuje labiausiai atpigo būtent konsultacinės valdymo veiklos paslaugos. Pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2012-ųjų laikotarpiu, verslo konsultantų uždarbis buvo dešimtadaliu mažesnis.

Pačių verslo konsultantų teigimu, vienos konkrečios priežasties, kodėl pinga jų paslaugos, nėra. Tai lemia keletas dalykų – visų pirma, pastaraisiais metais rinkoje atsiradusi daugybė tokių paslaugų teikėjų.

Be to, nors verslo konsultantų paslaugų pasiūla sparčiai didėja, jų poreikis mažėja, baigiantis 2007–2013 m. ES finansavimo laikotarpiui, nes dauguma šiuo laikotarpiu verslo ir valstybinio sektoriaus vykdytų projektų jau baigėsi ar artėja į pabaigą, o tai reiškia, kad nebereikia ir juos rengti padėjusių konsultantų.

Tiesa, verslo konsultantų paslaugų kainų kryptis vėl gali pasukti aukštyn, kai į Lietuvą ims tekėti 2014–2020 m. ES finansavimo pinigų srautas.

Seniausia profesija

Vienas garsiausių Lietuvos verslo konsultantų, bendrovės „Abišala ir partneriai. Konsultacinė firma“ steigėjas Aleksandras Abišala, laikraščiui teigė, kad nors verslo konsultantų paslaugos pinga, išnykti šiai profesijai tikrai negresia.

„Turint omenyje, kad konsultavimas yra seniausia pasaulio profesija ir per tiek metų neišnyko, manu, kad išnykti jai ir ateityje negresia. Žinote, kodėl sakau, kad konsultavimas – seniausia profesija? Pirmasis konsultantas buvo biblinis žaltys. Prostitucija atsirado vėliau“, – juokavo A.Abišala.

Tačiau pašnekovas pripažino, jog verstis konsultavimo veikla tampa vis sunkiau, – konkurencija didėja, užsakymų mažėja, o ir patys konsultantai ne visuomet dirba taip, kad jų paslaugų kainos turėtų pagrindą augti.

Tiesa, pasak A.Abišalos, Statistikos departamento duomenys nebūtinai atspindi realią situaciją.

„Konsultavimo paslaugas dažniausiai teikia nedidelės įmonės. O Statistikos departamentas savo klausimynus dažniausiai siunčia didžiosioms bendrovėms. Be to, yra daug konsultantų, kurie dirba su individualiosios veiklos pažymomis. Klausimas, ar jie patenka į oficialią statistiką“, – svarstė A.Abišala.

Veikia asociacija

„Negalėčiau labai konkrečiai pasakyti, kodėl pinga konsultantų paslaugos, reikėtų šiuo klausimu atlikti kokį tyrimą. Įtakos turi daug veiksnių, bet svarbiausias, manau, – labai padidėjusi konkurencija rinkoje“, – teigė pašnekovas.

Lietuvai naudojant ES paramą šalyje atsirado daugybė konsultacinių bendrovių, kurios sugebėjo uždirbi konsultuodamos įvairius projektus vykdžiusias viešąsias įstaigas ar valstybės įmones. Tačiau istorijų apie tokius konsultantus, kurių pamokos buvo visiškai nekvalifikuotos, o įvairūs mokymai nedavė jokios naudos, netrūksta.

Paklaustas, ar tokios įmonės, kurioms tinka „šaraškino kontoros“ apibūdinimas, kenkia verslo konsultantų įvaizdžiui ir taip mažina bendras paslaugų kainas, A.Abišala neneigė, kad tokia problema yra.

„Nevartočiau tokio griežto apibūdinimo kaip “šaraškino kontora„, tačiau taip, žmonių, kurie pasivadina konsultantais, tačiau neturi tam reikalingos patirties ir gebėjimų, netrūksta“, – teigė prie tokių projektų kaip „Lietuvos geležinkelių“ reorganizavimas ar tuomečių Vilniaus banko ir „Hermio“ banko susijungimo derybų dirbęs A.Abišala.

Pasak jo, šią problemą būtų galima išspręsti, jei kuo daugiau konsultavimo paslaugas teikiančių verslininkų prisijungtų prie Lietuvos verslo konsultantų asociacijos. Ši asociacija nuolat užsiima savo narių kvalifikacijos kėlimu, rūpinasi, kad jie gautų tarptautinius veiklos sertifikatus.

Vis dėlto konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių ir pavienių asmenų yra gausybė, o Lietuvos verslo konsultantų asociacijos narių sąraše – tik 25 pavardės. Tiesa, asociacija savo nariams kelia gana aukštus reikalavimus.

Lietuvos verslo konsultantų asociacijos nariais norintys tapti konsultantai privalo būti išklausę asociacijos patvirtintą vadybos konsultavimo kursą ir dviejų dienų kursą apie profesijos pagrindus bei konsultantų etikos kodeksą. Taip pat privaloma pateikti įrodymų, kad kandidato kvalifikacija atitinka asociacijos reikalavimus, kurie numato, kad asociacijos narys privalo būti dirbęs vadybos konsultacinėje bendrovėje ar savarankiškai teikęs vadybos ar panašias konsultacijas ne mažiau kaip vienus metus arba turi ne mažiau kaip penkerių metų vadovavimo patirtį.

Šarlatanų netrūksta

Lietuvos verslo konsultantų asociacijos valdybos narė Rita Rekašiūtė-Balsienė laikraščiui teigė, kad konsultantų paslaugų kainos iš dalies nukrito dėl natūralių priežasčių.

„Reikia pripažinti, kad 2007–2013 m. ES finansavimo laikotarpiu kainos iš tiesų buvo kiek pakeltos ir tai, kad jos dabar krenta, logiška. Tuo metu matėme konsultavimo paslaugų sprogimą, atsirado daug mažų bendrovių, kurioms dabar reikia kaip nors išsilaikyti, todėl paslaugos piginamos. Be to, verslo konsultantų paslaugos tikrai nėra būtiniausia prekė, tad taupyti priversti verslininkai jų pirmiausia ir atsisako“, – dėstė R.Rekašiūtė-Balsienė.

Ji sutiko su A.Abišalos nuomone, kad konsultantų paslaugų kainas mažina ir nekvalifikuoti paslaugų teikėjai.

„Nenoriu badyti pirštais, bet žinau konkrečių labai stebinančių atvejų, kai žmogus visą gyvenimą dirbęs mokyklos sekretoriumi per pusmetį kažkaip neva įgyja verslo konsultanto kvalifikaciją. Iš tiesų tai nesuprantama. Tačiau projektus vykdančios organizacijos, kurios neturi lėšų kvalifikuotiems konsultantams, samdo tuos, kuriuos išgali, o paskui dejuoja, kad gavo nekvalifikuotą pagalbą“, – sakė pašnekovė.

Be to, verslo konsultantė teigė, kad viešojo pirkimo konkursus vykdančios valstybės institucijos retai žiūri į konsultantų kvalifikaciją ir rūpinasi tik jų paslaugų kaina, o tai taip pat sudaro sąlygas veikti įvairiems apsišaukėliams.

Vis dėlto R.Rekašiūtė-Balsienė pabrėžė, kad kainų mažėjimo tendencija tikrai nėra visos verslo konsultantų paslaugų rinkos simptomas: „Aukštos kokybės paslaugų kainos nemažėja, nes tos paslaugos yra vertos mokamų pinigų.“

Kainų pokyčiai nevienodi

Statistikos departamento duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, labiausiai sumažėjo konsultacinės valdymo veiklos paslaugų kainos, jos krito 10,2 proc. Toliau rikiuojasi 4,7 proc. atpigusios architektūros ir inžinerijos veiklos, techninio tikrinimo bei analizės paslaugos ir 2,9 proc. atpigusios kompiuterių programavimo, konsultacinės bei susijusios veiklos paslaugos.

Labiausiai – 16,5 proc. – pabrango krovinių tvarkymo paslaugos. Oro transporto paslaugos pabrango 11,8 proc., duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų ir susijusios veiklos – 4,7 proc.

Badosi pirštais

Didelėmis išlaidomis įvairiems konsultantams buvo kaltinama Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, tačiau skaičiai rodo, kad ją pakeitęs premjero Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabinetas bent kol kas konsultantų paslaugoms išleidžia daugiau. Tiesa, pats Vyriausybės vadovas aiškina, kad pinigai už konsultacijas mokami dar pagal buvusios Vyriausybės sudarytas sutartis.

Seimo Audito komiteto duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį valstybės institucijos įvairiems iš šalies samdomiems ekspertams išleido apie 2,7 mln. litų. Prieš metus, kai dar valdė A.Kubiliaus Vyriausybė, išlaidos konsultantams per tą patį laikotarpį siekė apie 2,4 mln. litų.

Daugiausia pirmą šių metų pusmetį konsultantų paslaugoms išleido Energetikos ministerija (apie 690 tūkst. litų), Finansų ministerija (apie 452 tūkst. litų) ir Lietuvos mokslo taryba (apie 431 tūkst. litų). Net dešimt kartų – iki 41 tūkst. litų – išlaidos ekspertams išaugo ir Kultūros ministerijoje.

Premjeras A.Butkevičius teigia, kad išlaidos ekspertams per pirmą šių metų pusmetį yra didesnės dėl ankstesnės konservatorių ir liberalų Vyriausybės sudarytų sutarčių.

„Vien bylinėjimuisi su “Gazprom„, kurį užkūrė ankstesnė Vyriausybė, Energetikos ministerija šiemet jau privalėjo skirti per 600 tūkst. litų, nors pinigai skirti teisininkams, o ne ekspertams, kaip bandoma įteigti visuomenei. Tad viešojoje erdvėje metami kaltinimai, kad ši Vyriausybė išleidžia išorės ekspertams daugiau negu ankstesnė valdžia, nėra pagrįsti. Ministerijos priverstos vykdyti ankstesnės Vyriausybės įsipareigojimus – tokį palikimą gavome“, – teisinosi A.Butkevičius.

Seimo Audito komitetui pateiktoje Energetikos ministerijos ataskaitoje teigiama, kad iš viso bylinėtis su „Gazprom“ nuo arbitražinių bylų pradžios, t. y. 2011 m., Energetikos ministerijai suteiktoms teisinio atstovavimo ir konsultavimo paslaugoms apmokėti buvo panaudota per 10 mln litų, iš jų per 6 mln. litų – valstybės biudžeto lėšos, likusią dalį valstybė skolinosi.

„Kalbant apie Finansų ministeriją, reikia žinoti, kad bendrai šių metų plane samdomiems ekspertams sumokėti yra numatyta beveik du kartus mažiau lėšų nei 2012 m. Praėjusiais metais asignavimų planas samdomiems ekspertams sudarė 2,583 mln. litų, o buvo išleista 2,410 mln. litų. Ši Vyriausybė šiemet suplanavusi skirti dvigubai mažiau – 1,466 mln. litų“, – sakė ministras pirmininkas.

Pasak jo, ekspertams išmokamos sumos priklauso nuo tam tikru laikotarpiu vykdytų užduočių skaičiaus ir jų sudėtingumo. Todėl per 2013 m. pirmą ketvirtį ekspertams išmokėtų Finansų ministerijos lėšų suma didesnė nei per tą patį 2012 m. laikotarpį, nes šiuo laikotarpiu pagal Finansų ministerijos bei kitų institucijų, administruojančių ES struktūrinę paramą, poreikį įgyvendinta daugiau specifinių užduočių, susijusių su inovatyvių ir pažangių administravimo modelių ir priemonių įgyvendinimu.

„Noriu priminti, kad A.Kubiliaus vadovaujami konservatoriai ir liberalai buvo nepralenkiami skirdami lėšas samdomiems ekspertams, užsienio specialistams, kad šie parengtų strategijas fantastiniams projektams, kurie ir lieka tik idėjomis. Net 100 tūkst. litų kainavo konsultanto iš Švedijos patarimai Ūkio ministerijai, kaip valdyti valstybės įmones “Visuomio„ rankomis. Dar įspūdingesnė istorija apie užsienio konsultantų studiją, už kurią energetikos ministras Arvydas Sekmokas nepagailėjo ir 5 mln. litų. Energetikos tikslų epopėją turėję pristatyti ekspertai parengė šešių puslapių dokumentą, kuriame išdėstyta tai, kas seniai žinoma“, – oponentams atsikirto dėl didelių išlaidų konsultantams sukritikuotas A.Butkevičius.