Pasak VERT, potencialų aukciono laimėtoją numatoma paskelbti iki gegužės pabaigos, o patikrinus jo atitikimą nacionalinio saugumo interesams galutinis sprendimas turtėtų būti paskelbtas rugpjūčio pradžioje.

Antrojo aukciono dalyviai, skirtingai nei pernai vykusio pirmojo, galės pretenduoti į 15 metų trukmės valstybės skatinimą. Konkursą laimėtų didžiausią vystymo mokestį pasiūlęs arba iš valstybės mažiausio metinio elektros gamybos skatinamo kiekio už mažiausią kainą paprašęs dalyvis.

VERT liepos viduryje paskelbė, kad antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso nugalėtojas jame pagamintą elektrą turės parduoti po 64–107 eurus už megavatvalandę (MWh).

Be to, antrąjį aukcioną laimėjusiam vystytojui nereikės pačiam atlikti teritorijos jūroje tyrimų ir kitų infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingų veiksmų, taip pat parengti poveikio aplinkai vertinimo (PAV).

Antrasis vėjo parkas Baltijos jūroje bus statomas apie 30 kilometrų atstumu nuo kranto ties Palangos kurortu, 136 kv. kilometrų ploto teritorijoje (...)

 

Aukciono dalyviai registruotis ir pateikti dokumentus turės per 90 dienų – nuo sausio 16 dienos 8 val. iki balandžio 15 dienos 17 val. Vėliau iki 20 darbo dienų bus tikrinama, ar jie atitinka reikalavimus, bei sudaromas jų sąrašas.

Konkursas būtų laikomas įvykusiu, jei paraiškas pateiktų bent du dalyviai. 

Nepaisant sudėtingos situacijos pasaulinėje jūrinio vėjo rinkoje, tiek Energetikos ministerija, tiek rinkos dalyviai tikisi, kad antrajame konkurse dėl patrauklesnių jo sąlygų dalyvių konkurencija bus didesnė nei pirmajame, kai jų dalyvavo tik du – minimalus aukciono sąlygose numatytas skaičius.

Vis dėlto apie ketinimą dalyvauti antrajame aukcione viešai kol kas yra paskelbę tik Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ atstovai – įmonė jame dalyvautų kartu su Norvegijos jūros vėjo jėgainių bendrove „Vargronn“.

BNS kalbinti atsinaujinančios energetikos rinkos dalyviai bei stebėtojai neabejoja, kad konkurse turėtų dalyvauti ir didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“. Anot pašnekovų, tai rodo pernai gegužę Lietuvoje įsteigtas jos bendrovės „Orlen Neptun“ padalinys, taip pat ateityje augsiantis šiuo metu modernizuojamos naftos perdirbimo gamyklos „Orlen Lietuva“ Mažeikiuose elektros poreikis.

„Orlen Neptun“ dalyvavo ir pirmajame jūrinio vėjo parko aukcione, tačiau pasiūlė tik minimalų – 5 mln. eurų mokestį ir jo nelaimėjo.

Rinką stebintys ekspertai neatmeta, kad aukcione gali dalyvauti ir Danijos investicijų įmonė „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP), kurios valdomas fondas kartu su „Ignitis grupe“ gruodį įgijo teisę vystyti 1,4 gigavatų (GW) galios jūrinį vėjo parką Estijoje, Rygos įlankoje.

Teigiama, kad danai domėjosi dar pirmuoju Lietuvos aukcionu, o aktyvų jos susidomėjimą gali rodyti ir tai, kad sausio pradžioje Vyriausybė patvirtino aiškesnes taisykles būtent investicijų fondams, ketinantiems dalyvauti būsimuose konkursuose.

Apie prieš kelis mėnesius Energetikos ministerijoje vykusį susitikimą su „European Energy“ bei CIP atstovais savo „LinkedIn“ paskyroje yra paskelbęs energetikos ministras Dainius Kreivys.

Savo ruožtu jūros vėjo parkų aukcionus Lietuvoje ir Estijoje pernai laimėjusi „Ignitis grupė“ pirmadienį planuojamame skelbti konkurse dalyvauti neketina.

Antrasis vėjo parkas Baltijos jūroje bus statomas apie 30 kilometrų atstumu nuo kranto ties Palangos kurortu, 136 kv. kilometrų ploto teritorijoje, į pietryčius nuo būsimo kito tokios pat galios parko – jo komerciniais pagrindais rengtą konkursą pernai laimėjo „Ignitis grupė“ su „Ocean Winds“ valstybei pasiūliusios 20 mln. eurų vystymo mokestį.

Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.