Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovo Povilo Drižo, praėjusią savaitę SADM iškėlė sąlygą, kad kvota galėtų būti didinama, jei būtų pagerintos vairuotojų darbo sąlygos.

„Tačiau darbdaviai konkrečių pasiūlymų dėl vairuotojų darbo sąlygų gerinimo iš SADM nesulaukia, todėl sprendimas dėl kvotos dydžio toliau lieka įšaldytas“, – sako P. Drižas.

Jis informavo, kad SADM  inicijavo diskusiją tarp verslo ir profesinių sąjungų, tačiau, P. Drižo vertinimu, ministerija lyderio vaidmens spręsti probleminį klausimą ėmėsi tinkamai nepasiruošusi.

„Kokiais konkrečiais veiksmais turi būti gerinamos vairuotojų darbo sąlygos nei profesinės sąjungos, nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal savo kompetencijos ribas nepateikė. Išgirdome tik abstrakčias problemų formuluotes, nesusijusias nei su vairuotojų darbo sąlygomis, nei su ministerijos kuruojama sritimi“,– sako P. Drižas.

Tuo tarpu verslas, pasak jo, pateikė tris principinius siūlymus, kaip padėti gerinti vairuotojų darbo sąlygas.

Tačiau darbdaviai konkrečių pasiūlymų dėl vairuotojų darbo sąlygų gerinimo iš SADM nesulaukia.

„Pirmiausia pagal Mobilumo paketo įpareigojimus būtina inicijuoti investicijas į vairuotojų darbo ir poilsio infrastruktūros gerinimą Bendrijos mastu. Antra, reikia didinti medicinos punktų, kuriuose būtų tikrinami ir skiepijami vairuotojai, skaičių. Trečia, būtina gerinti pasienio punktų pralaidumą, kur vairuotojai laukia po kelias paras vilkikuose, kol atliekamos sienų kirtimo procedūros“, – sako P. Drižas.       

Jis atkreipia dėmesį, kad transporto ir logistikos sektorius investuoja į darbuotojų gerovę – stato viešbučius vairuotojams, įrengia saugias automobilių stovėjimo aikšteles, kuriose garantuojama higienos prieiga, steigia ir išlaiko vairuotojų mokymo ir parengimo centrus. 

„Verslui reikalingų sprendimų vilkinimas, verslo plėtros stabdymas ir kliūtys normaliam jo funkcionavimui tik didina nedarbo ir nesurinktų mokesčių grėsmę“, -  sako P. Drižas.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio vertinimu, verslui svarbūs valstybinių institucijų sprendimai turi būti atliekami laiku.

„Verslas turi teisėtą lūkestį, kad kvotos netaps ribojimu įsivežti trūkstamą darbą jėgą, juolab kad nėra jokių galimybių greitai suteikti kvalifikaciją užimtumo tarnyboje registruotiems bedarbiams, – pažymi A. Romanovskis. Be to, nerealu per trumpą laiką užtikrinti kvalifikacijos įgijimą profesinėse mokyklose, didinant stojančiųjų mokinių skaičių“.

P. Drižas taip pat atkreipia dėmesį, kad Susisiekimo ministerija yra parengusi kompleksinį pasiūlymų planą, kuriame numatyti profesionalių vairuotojų darbo sąlygų gerinimo veiksmai, siekiant spręsti krovinių ir keleivių vežimo sektoriaus problemas.

„Susisiekimo ministerijos pateikti pasiūlymai yra konkretūs, jie yra diskutuotini, tačiau verslas iš esmės juos vertina teigiamai“, – sako P. Drižas.  

Siekiant gerinti tolimųjų reisų vairuotojų darbo sąlygas Susisiekimo ministerija siūlo peržiūrėti krovinių vežėjų kelių transportu kontrolės ir reguliavimo priemones. Priemonių plane siūloma peržiūrėti krovinių ir keleivių vežėjams bei jų vairuotojams taikomų administracinės atsakomybės sankcijų dydį.

Be to, siūloma taikyti didesnes poveikio priemones įmonėms už darbo ir poilsio režimo pažeidimus, plačiau taikyti automatizuotą transporto priemonių kontrolę, stiprinti laikinojo įdarbinimo įmonių, veikiančių kelių transporto srityje, patikrinimus ir atlikti šių įmonių veikimo teisėtumo analizę.

Taip pat siūloma išanalizuoti galimybę taikyti Baudžiamojo kodekso nuostatas ir numatyti atsakomybę už įtaisų, atjungiančių nors vieną tachografo funkciją, įrengimą ar naudojimą.

Lietuvos vežėjams prašant skirti daugiau darbo kvotų vairuotojams užsieniečiams, Susisiekimo ministerija teigia, kad kvotų peržiūros klausimas turi būti sprendžiamas skubos tvarka ją didinant, o tai pagal deleguotą funkciją turi padaryti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.