Kaip pranešime spaudai skelbia asociacija, naujovė leistų užtikrinti, kad dyzelino pardavimai Lietuvoje nesumažėtų drastiškai, išvengti masinio kuro pylimosi svetur, pavyzdžiui, Lenkijoje, ir sumažinti „šešėlio“ riziką degalų sektoriuje.

„Jau daugybę metų kai kurios Europos valstybės savo ir užsienio šalių vežėjams, tarp jų – mir Lietuvos, turintiems transporto priemones, kurių svoris viršija 7,5 tonų, grąžina dalį sumokėto akcizo dyzelino kurui. Pavyzdžiui, Belgija grąžina apie 0,24 euro už litrą, Prancūzija – 0,1517 euro, Ispanija – apie 0,049 euro, Italija, – 0,21 euro, Slovėnija – 0,057 euro. Būtent tokį mechanizmą „Linava“ siūlo įgyvendinti ir Lietuvoje“, – rašoma pranešime.

Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, transporto sektorius palaiko Vyriausybės iniciatyvas mažinti aplinkos taršą, tačiau didinant akcizą dyzelinui, transporto sektorius negalės pasiekti norimų rezultatų, dėl to valstybės lauktų ekonominiai nuostoliai.

„Mūsų šalis yra tranzito kelias dideliam skaičiui vežėjų, tarp jų – ir užsienio, tad toks akcizo grąžinimo mechanizmas Lietuvą netgi darytų patrauklia užsienio transporto įmonėms, kurios gabena krovinius per Lietuvą. Nusprendus įdiegti tokią naujovę, jos dyzeliną pirktų ne kitose valstybėse, o būtent Lietuvoje. Tai neabejotinai būtų naudinga ir Lietuvos biudžetui, ir vietiniam verslui, užsiimančiam degalų prekyba“, – įsitikinęs Z. Buivydas.

Priešingu atveju, pasak jo, nesiimant jokių papildomų priemonių, kurios skatintų investicijas likti mūsų šalyje, akcizo dyzelino didinimas turės neigiamas pasekmes šalies verslui ir Lietuvos konkurencinei aplinkai.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sutinka, kad padidinus akcizą dyzelinui, mažės Lietuvos konkurencingumas, todėl gali mažėti logistikos sektoriaus įplaukos į valstybės biudžetą.

„Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenys rodo, kad šiuo metu akcizas dyzeliniam kurui Lenkijoje siekia 330 eurų tūkstančiui litrų, Lietuvoje – 372 eurus tūkstančiui litrų dyzelinio kuro. Lenkijoje akcizas dyzeliniam kurui absoliučiai atitinka minimalų ES reikalavimą, tuo metu Lietuvoje akcizas dyzeliniam kurui yra beveik 13 proc. didesnis nei Lenkijoje ir ES minimumas. Kas reiškia, kad toliau didinant akcizo dyzeliniam kurui dydį, Lietuva rizikuoja prarasti dalį biudžeto pajamų. Todėl šiuo atveju būtų prasminga pagalvoti apie papildomas priemones, pavyzdžiui, dalies sumokėto akcizo grąžinimą“, – pranešime cituojamas A. Izgorodinas.

Jo teigimu, daugiau pajamų į šalies biudžetą nei iš akcizų surenkama tik iš pridėtinės vertės mokesčio, todėl formuojant akcizų politiką svarbu vadovautis konkurencingumo principu – jei kitos ES valstybės taiko tam tikras lengvatines verslui praktikas, analogiškai turi elgtis ir Lietuva.

„Linava“ viceprezidentas Vytas Bučinskas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvai pradėjus grąžinti dalį sumokėto akcizo vežėjams padidėtų bendras akcizo surinkimas šalyje, nes čia degalus pigiau piltųsi ir Europos šalių vežėjai, vykstantys tranzitu per Lietuvą, pavyzdžiui, estai, latviai, suomiai, lenkai.

„Branginant taršaus kuro akcizą ir nesiimant kitų priemonių, kurios skatintų degalus pirkti Lietuvoje, o ne svetur, šalies biudžetas neteks didelės dalies pajamų o akcizo branginimas neduos tokio efekto aplinkos taršos mažinimui, kaip tikimasi. Tokiu atveju tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių vežėjai degalus pilsis svetur, kur jie bus pigesni, pavyzdžiui, Lenkijoje, o vykdami tranzitu per Lietuvą to nedarys“, – sako V. Bučinskas.

„Linava“ pažymi, kad dėl to valstybė gali patirti ekonominių nuostolių – didelė dalis vežėjų dyzeliną pradėtų piltis kitose valstybėse, kuriose akcizas ir paties dyzelino kainos yra mažesnės. Tokiu atveju būtų sumokama mažiau mokesčių į Lietuvos biudžetą, o dėl to išloštų kitos valstybės, kurių biudžetų surinkimas iš akcizų didėtų.

Transporto verslo ekspertai kaip analogišką akcizo dyzelinui didinimo pavyzdį pateikia Estiją - toks sprendimas šioje šalyje tapo ekonomine problema.

„Linava“ pranešime remiasi Lietuvos laisvosios rinkos institutu, nurodančiu, kad dyzelinio kuro įperkamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o nelegalaus kuro prieinamumas Lietuvos gyventojams – vienas didžiausių. Tad siūlomas dyzelinio kuro akcizo didinimas nemažintų aplinkos taršos, o padidintų „šešėlio“ plitimą degalų sektoriuje, teigia asociacija.

Lietuvoje siūloma didinti dyzelino akcizą nuo 2023 metų – iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų (šiuo metu yra – 372 eurai), nuo 2024 metų – iki 466 eurų, o nuo 2025 metų – iki 500 eurų.